Беларусь
Deutschland
United States
France
Қазақстан
Lietuva
Россия
ประเทศไทย
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tin
Mandžiūrija
 | Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Mandž(i)ūrija (romanizuotai mandžiūrų kalba Manju, supapr.kin. 满洲; tradicine kin. 滿洲; pinyin Mǎnzhōu; mong. Манж) – didelis istorinis regionas Rytų Azijoje, dažnai laikomas ryčiausia dalimi.
| Rytų Azijos istorinis regionas Mandžiūrija 滿洲  | |
|---|---|
 | |
| Šalis | Kinija (Heilongdziangas, Dzilinas, Liaoningas), Rusija (Primorjės kraštas, Chabarovsko kraštas, Amūro sritis) |
| Tautos | mandžiūrai > haniai |
| Valstybės | Mandžiūrijos istorija |
| Miestai | Liaoningas |
 | |
| Kultūrinės Rytų Azijos regionai: Kinija, Korėja, Japonija, Junanas, Vietnamas, Mandžiūrija, Riūkiū | |
Istorinė Mandžiūrija šiuo metu yra padalinta tarp dviejų valstybių, – Kinijos ir Rusijos. Mandžiūrija siaurąja prasme yra laikoma tik Kinijos Mandžiūrija, t. y. (dar vadinama Vidine Mandžiūrija). Rusiškoji Mandžiūrijos dalis (kartais įskaitant Sachaliną) dar vadinama Išorine Mandžiūrija.
Geografija
Rytuose Mandžiūrija ribojasi su Ochotsko jūra ir Japonijos jūra, pietryčiuose ribojasi su Korėja, pietuose ją uždaro Bohajaus jūra ir Geltonoji jūra, pietryčiuose yra Istorinė Kinija. Vakaruose nuo Mongolijos plynaukštės ją skiria , šiaurėje nuo Sibiro skiria Stano kalnagūbris. Nuo Korėjos ji atskirta Čangbajaus kalnų. Regiono rytuose, palei jūrą, yra Sichote Alinis.
Iš esmės geografinė Mandžiūrija sutampa su Amūro baseinu.
Mandžiūrija dažnai yra laikoma ryčiausia dalimi, nors vietinė gamta ir klimatas šiek tiek skiriasi nuo stepės klimato. Dėl jūrų artumo klimatas čia gana drėgnas, o vakariniai Chingano kalnai sulaiko drėgmę Mandžiūrijoje. Dėl to regionas yra miškingas. Didžiausios upės Amūras ir Usūris drėkina žemę.
Vasarą temperatūra yra aukšta, beveik tropinė. Vidutinė liepos temperatūra siekia 31 laipsnį. Vasaros pasižymi ypač didele drėgme. Žiemos, tuo tarpu, yra labai šaltos, ir šaltį atneša šiaurės bei šiaurės vakarų vėjai. Vietomis minimali temperatūra gali siekti -30 laipsnių. Dėl specifinių gamtos sąlygų žiemą čia beveik nesninga.
Istorija
Dėl gana atšiaurių sąlygų Mandžiūrija labai ilgą laiką buvo primityvų gyvenimą gyvenusių tautų teritorija. Tos tautos vertėsi medžiokle, žvejyba ir gamtos gėrybių rinkimu. Jos beveik visos priklausė tungūzų kalbinei grupei. Gyventojai, skirtingai nei Mongolijos plynaukštėje, pasižymėjo gana sėsliu gyvenimo būdu. Nepaisant to, jos dažnai keldavo grėsmę pietuose esančioms valstybėms – Kinijai ir Korėjai. Manoma, kad šiaurės Korėjos tautos (, kogurio ir kitos) kilo iš Mandžiūrijos ir buvo tungūzai.
 | |
| Mandžiūrijos istorija | |
| (Kočiosonas) | |
| Donghu | |
| Šiongnu | |
| Vuhuanai | Sušenai |
| Šianbai | |
| Balhė | |
| (Kidaniai) | |
| () | |
| Yuan > Ming | |
| Čing dinastija (Mandžiūrai) | |
| Kinijos Respublika | Tolimųjų Rytų Respublika |
| Mandžukas | |
| Kinija () | Rusija (Rusijos Tolimieji Rytai) |
Mandžūrijoje hegemoniją įgijo šios klajoklės tautos:
- Donghu (kin. 东胡) – III a. pr. m. e. Juos vėliau nugalėjo ir Mandžiūriją kontroliavo šiongnu iš Mongolijos plynaukštės.
- Vuhuan (kin. 烏桓) – donghu palikuonys, įsigalėję pirmaisiais mūsų eros amžiais.
- Sianbai (rus. сяньби; angl. Xianbei) – donghu palikuonys, įsigalėję Mandžiūrijos regione nuo III a. ir įgiję hegemoniją taip pat ir Mongolijos plynaukštėje.
- Rytinėje Mandžiūrijoje nuo pirmųjų mūsų eros amžių buvo įsigalėję sušenai, kuriuos apie V a. pakeitė . Šios gentys daug kariavo su Korėjos valstybe Kogurio.
- (kin. 庫莫奚) – po gana ilgo Kinijos viešpatavimo, maždaug 755–847 m. buvo stipriausia jėga Mandžiūrijoje, organizavusi įvairius sukilimus prieš Kinijos valdžią. Galiausiai jie buvo sutriuškinti Kinijos pajėgų.
- Kidaniai (rus. кидани; angl. Khitans) – giminingi kumo ši, įgavo hegemoniją Mandžiūrijoje po šių sutriuškinimo ir Tang Kinijos nusilpimo. 916–1125 m. jie įkūrė galingą , kuri valdė pietinę Mandžiūriją.
- (rus. чжурчжени; angl. Jurchens) – buvo rytinių Mandžiūrijos tautų (greičiausiai sušenų ir mohe) palikuonys. Po kidanių nusilpimo, jie įkūrė valstybę (1115–1234), kuri valdė ne tik Mandžiūriją, bet ir Šiaurinę Kiniją.
Mandžiūriją užkariavus Mongolų imperijai, regionas buvo įtrauktas į Kinijos įtakos orbitą, čia valdė kiniškos Juan, Ming dinastijos. Tuo metu iš vietinių gyventojų džurdžėnų formavosi įvairios tautos, tokios, kaip nanajai, mandžiūrai ir kt.
Tiesioginiai džurdžėnų protėviai mandžiūrai tapo žinomi nuo XVII a. Nusilpus Ming imperijai, jie konsolidavo valdžią, įkurdami Čing valstybę. Ši valstybė pirmą kartą istorijoje užkariavo visą Kiniją, Mongoliją, Tibetą, Rytų Turkestaną, sukurdama prielaidas dabartinei Kinijos teritorijai. Mandžiūrai Kinijoje įdiegė mandžiūriškas madas, mandžiūrų kalba imperijoje buvo naudojama kaip oficiali kalba.
Tuo metu visa Mandžiūrija priklausė Čing Kinijos imperijai. Jos sienos su Rusija buvo užtvirtintos 1689 m. Nerčinsko sutartimi, ir šiaurinė riba ėjo ties Stano kalnagūbriu, t. y. ties geografine Mandžiūrijos riba. Tačiau nuo XVIII a. rusai nepastebimai kolonizavo menkai kontroliuojamą šiaurės Mandžiūriją, o 1858 m. privertė Kiniją pasirašyti Aiguno sutartį, kuria Mandžiūrija buvo padalinta, ir visa teritorija už Amūro upės atiteko Rusijai. Šio padalijimo klausimas nėra išspręstas ir dabar, kuris reiškiasi kaip Kinijos-Tarybų Sąjungos pasienio konfliktas.
Nuo Pirmojo pasaulinio karo, Kinijai subyrėjus, Kinijos Mandžiūriją valdė . Tačiau 1931 m. Japonija okupavo Kinijos Mandžiūriją, įkurdami marionetinę Mandžuko valstybę.
Po Antrojo pasaulinio karo Mandžiūrija sugrąžinta Kinijos Liaudies Respublikai ir tapo , padalinta į tris provincijas.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Mandz i urija romanizuotai mandziuru kalba Manju supapr kin 满洲 tradicine kin 滿洲 pinyin Mǎnzhōu mong Manzh didelis istorinis regionas Rytu Azijoje daznai laikomas ryciausia dalimi Rytu Azijos istorinis regionas Mandziurija 滿洲Salis Kinija Heilongdziangas Dzilinas Liaoningas Rusija Primorjes krastas Chabarovsko krastas Amuro sritis Tautos mandziurai gt haniaiValstybes Mandziurijos istorijaMiestai LiaoningasKulturines Rytu Azijos regionai Kinija Koreja Japonija Junanas Vietnamas Mandziurija Riukiu Istorine Mandziurija siuo metu yra padalinta tarp dvieju valstybiu Kinijos ir Rusijos Mandziurija siauraja prasme yra laikoma tik Kinijos Mandziurija t y dar vadinama Vidine Mandziurija Rusiskoji Mandziurijos dalis kartais įskaitant Sachalina dar vadinama Isorine Mandziurija GeografijaMandziurijos kalnai Rytuose Mandziurija ribojasi su Ochotsko jura ir Japonijos jura pietryciuose ribojasi su Koreja pietuose ja uzdaro Bohajaus jura ir Geltonoji jura pietryciuose yra Istorine Kinija Vakaruose nuo Mongolijos plynaukstes ja skiria siaureje nuo Sibiro skiria Stano kalnagubris Nuo Korejos ji atskirta Cangbajaus kalnu Regiono rytuose palei jura yra Sichote Alinis Is esmes geografine Mandziurija sutampa su Amuro baseinu Mandziurija daznai yra laikoma ryciausia dalimi nors vietine gamta ir klimatas siek tiek skiriasi nuo stepes klimato Del juru artumo klimatas cia gana dregnas o vakariniai Chingano kalnai sulaiko dregme Mandziurijoje Del to regionas yra miskingas Didziausios upes Amuras ir Usuris drekina zeme Vasara temperatura yra auksta beveik tropine Vidutine liepos temperatura siekia 31 laipsnį Vasaros pasizymi ypac didele dregme Ziemos tuo tarpu yra labai saltos ir saltį atnesa siaures bei siaures vakaru vejai Vietomis minimali temperatura gali siekti 30 laipsniu Del specifiniu gamtos salygu ziema cia beveik nesninga IstorijaPagrindinis straipsnis Mandziurijos istorija Del gana atsiauriu salygu Mandziurija labai ilga laika buvo primityvu gyvenima gyvenusiu tautu teritorija Tos tautos vertesi medziokle zvejyba ir gamtos gerybiu rinkimu Jos beveik visos priklause tunguzu kalbinei grupei Gyventojai skirtingai nei Mongolijos plynauksteje pasizymejo gana sesliu gyvenimo budu Nepaisant to jos daznai keldavo gresme pietuose esancioms valstybems Kinijai ir Korejai Manoma kad siaures Korejos tautos kogurio ir kitos kilo is Mandziurijos ir buvo tunguzai Mandziurijos istorija Kociosonas DonghuSiongnuVuhuanai SusenaiSianbaiBalhe Kidaniai Yuan gt MingCing dinastija Mandziurai Kinijos Respublika Tolimuju Rytu RespublikaMandzukasKinija Rusija Rusijos Tolimieji Rytai Mandzurijoje hegemonija įgijo sios klajokles tautos Donghu kin 东胡 III a pr m e Juos veliau nugalejo ir Mandziurija kontroliavo siongnu is Mongolijos plynaukstes Vuhuan kin 烏桓 donghu palikuonys įsigaleje pirmaisiais musu eros amziais Sianbai rus syanbi angl Xianbei donghu palikuonys įsigaleje Mandziurijos regione nuo III a ir įgije hegemonija taip pat ir Mongolijos plynauksteje Rytineje Mandziurijoje nuo pirmuju musu eros amziu buvo įsigaleje susenai kuriuos apie V a pakeite Sios gentys daug kariavo su Korejos valstybe Kogurio kin 庫莫奚 po gana ilgo Kinijos viespatavimo mazdaug 755 847 m buvo stipriausia jega Mandziurijoje organizavusi įvairius sukilimus pries Kinijos valdzia Galiausiai jie buvo sutriuskinti Kinijos pajegu Kidaniai rus kidani angl Khitans giminingi kumo si įgavo hegemonija Mandziurijoje po siu sutriuskinimo ir Tang Kinijos nusilpimo 916 1125 m jie įkure galinga kuri valde pietine Mandziurija rus chzhurchzheni angl Jurchens buvo rytiniu Mandziurijos tautu greiciausiai susenu ir mohe palikuonys Po kidaniu nusilpimo jie įkure valstybe 1115 1234 kuri valde ne tik Mandziurija bet ir Siaurine Kinija Mandziurija uzkariavus Mongolu imperijai regionas buvo įtrauktas į Kinijos įtakos orbita cia valde kiniskos Juan Ming dinastijos Tuo metu is vietiniu gyventoju dzurdzenu formavosi įvairios tautos tokios kaip nanajai mandziurai ir kt Tiesioginiai dzurdzenu proteviai mandziurai tapo zinomi nuo XVII a Nusilpus Ming imperijai jie konsolidavo valdzia įkurdami Cing valstybe Si valstybe pirma karta istorijoje uzkariavo visa Kinija Mongolija Tibeta Rytu Turkestana sukurdama prielaidas dabartinei Kinijos teritorijai Mandziurai Kinijoje įdiege mandziuriskas madas mandziuru kalba imperijoje buvo naudojama kaip oficiali kalba Tuo metu visa Mandziurija priklause Cing Kinijos imperijai Jos sienos su Rusija buvo uztvirtintos 1689 m Nercinsko sutartimi ir siaurine riba ejo ties Stano kalnagubriu t y ties geografine Mandziurijos riba Taciau nuo XVIII a rusai nepastebimai kolonizavo menkai kontroliuojama siaures Mandziurija o 1858 m priverte Kinija pasirasyti Aiguno sutartį kuria Mandziurija buvo padalinta ir visa teritorija uz Amuro upes atiteko Rusijai Sio padalijimo klausimas nera issprestas ir dabar kuris reiskiasi kaip Kinijos Tarybu Sajungos pasienio konfliktas Nuo Pirmojo pasaulinio karo Kinijai subyrejus Kinijos Mandziurija valde Taciau 1931 m Japonija okupavo Kinijos Mandziurija įkurdami marionetine Mandzuko valstybe Po Antrojo pasaulinio karo Mandziurija sugrazinta Kinijos Liaudies Respublikai ir tapo padalinta į tris provincijas