Беларусь
Deutschland
United States
France
Қазақстан
Lietuva
Россия
ประเทศไทย
Украина
Motyvacija psichologijoje vadyboje ir etologijoje visus organizmo veiksmus skatinanti jėga Gali būti naudojamas kaip por
Motyvacija
Motyvacija psichologijoje, vadyboje ir etologijoje – visus organizmo veiksmus skatinanti jėga. Gali būti naudojamas kaip poreikio sinonimas.
Psichologijos moksle motyvacija suprantama kaip visuma faktorių, kurie sukelia, išlaiko ir valdo elgesį, kuris leidžia pasiekti tam tikrą tikslą. Pats žodis motyvacija atsirado tik apie dvidešimtuosius praeito amžiaus metus. Iki tol psichologai kalbėjo apie motyvus, kurie sukelia tai „kas verčia veikti“. Pradinė motyvacijos sąvoka reiškė visumą veiksmų, įtakojančių ekonomikos veikėjų, o ypatingai vartotojų, elgesį.
Motyvacijos teorijų skirstymas
Motyvacijos teorijas sąlyginai galima suskirstyti į dvi grupes:
- Teorijos, kurios grindžiamos žmonių poreikiais, nuo kurių priklauso jų elgsena. Jos stengiasi rasti atsakymą, kodėl atsiranda motyvacija ir kas ją sąlygoja.
- Teorijos, pagrįstos žmonių elgsena, kurią sąlygoja jų bei savo elgesio pasekmių suvokimas. Jos dar gali būti vadinamos procesinėmis teorijomis. Šios teorijos paaiškina, kaip veikia motyvacija, kaip ji vystosi ir apsprendžia žmonių elgesį.
Pagrindinės motyvacijos teorijos
Skirtingi autoriai pateikia atskirą motyvacijos teorijų klasifikavimą: R. Šimukonytė (2005) išskiria keturis motyvacijos modelius: racionalųjį – ekonominį; socialinį; poreikių ir kompleksinį modelį [13]; R. Adomonienė, A. Sakalas ir kt. (2002) motyvacijos teorijas skirsto į ankstyvąsias ir šiuolaikines. F. Taylor „Tradicinis modelis“, E. Mayo „Žmonių santykio modelis“ bei D. Mc. Gregogor „Žmonių išteklių modelis“ priskiriami ankstyvosios motyvacijos teorijoms, šiuolaikines motyvacijos teorijos skirstomos į dvi pagrindines: turinines ir procesines. Turininės teorijos yra grindžiamos žmonių poreikiais, nuo kurių priklauso jų elgsena. Jos taip pat vadinamos poreikių teorijomis. Čia stengiamasi rasti atsakymą, kodėl atsiranda motyvacija, kas ją lemia. Teorijos, pagrįstos žmonių elgsena, kurią sąlygoja jų , bei savo elgesio pasekmių suvokimas – vadinamos procesinėmis teorijomis. Joms priskiriamos lūkesčių, bei teisingumo teorijos. Šios teorijos paaiškina, kaip veikia motyvacija, kaip ji keičiasi ir lemia darbuotojų specifinį elgesį. [2, p.85]
Poreikių teorijos
Poreikių teorija, pagrįsta tuo, jog asmuo yra motyvuotas tol, kol jis dar nepasiekė tam tikro pasitenkinimo lygio. Jei poreikis yra patenkintas, jis nebemotyvuoja. Viena iš populiariausių poreikių teorijų yra A. Maslow .
Maslow poreikių hierarchija
1943 m. A. Maslow poreikių hierarchijos teoriją sukūrė daugelį metų stebėjęs ir tyręs klinikoje savo pacientus. Psichologas teigia, jog žmogus yra norintis individas. Jis turi įgimtą norą patenkinti poreikius. Maslow teorija teigia, jog motyvacija yra penkių pagrindinių poreikių – fiziologinių, saugumo, socialinių, pagarbos, saviraiškos – funkcija. Poreikiai atsiranda pakopa po pakopos. Kai patenkinami fiziologiniai poreikiai, atsiranda saugumo, kai patenkinami šie, atsiranda socialiniai ir taip laiptais aukštyn. Maslow poreikių teorijos silpnoji pusė ta, jog skirtingose kultūrose vyrauja skirtingi . Fiziologinis poreikis nebūtinai yra pirmas iš tenkintinų, atsižvelgiant į tautos . Šis modelis taikytinas .
F. Herzberg motyvacijos teorija
Herzberg dviejų veiksnių motyvacijos teorija teigia, kad individų pasitenkinimas didžiąja dalimi priklauso nuo darbo esmės, atsakomybės, pasiekimų, pripažinimo, paaukštinimo bei tobulėjimo galimybių, o nepasitenkinimas – nuo kompanijos politikos ir valdymo, vadovavimo kokybės, pavaldinių ir vadovų santykių, darbo sąlygų, atlyginimo, santykių su kolegomis, asmeninio gyvenimo, statuso, saugumo. Nepasitenkinimą sukeliantys veiksniai vadinami higieniniais. Pasitenkinimą lemiančių veiksnių nebuvimas dar neįtakoja nepasitenkinimo, tačiau darbuotojas nebus pakankamai motyvuotas darbui, todėl šie veiksniai vadinami motyvatoriais. F. Herzberg teigia, jog pasitenkinimą sąlygojantys veiksniai (motyvatoriai) yra atskiri ir nepriklausomi nuo nepasitenkinimą sąlygojančių veiksnių (higieninių) (Wikipedija, 2006). Herzberg tyrimai turėjo įtakos naujam motyvacijos, kaip proceso, supratimui. Vadovas, norėdamas sužadinti energiją, nukreiptą į užduoties atlikimą, kad būtų pasiekta maksimaliai gerų rezultatų, turi pateikti darbuotojams tokį higieninių ir motyvuojančių veiksnių rinkinį, kad darbuotojai jaustų visų individo poreikių patenkinimą
Kitos poreikių teorijos
Psichologas C. Alderferis savo teorijoje poreikius suskirstė į tris grupes: egzistencijos, bendravimo, ir augimo. Nepatenkinus aukštesnės pakopos poreikių svarbą įgyja žemesnės pakopos poreikiai, kurie jau buvo patenkinti. Autorius teigia: „jei pastangos pasiekti vieną poreikių pakopą žlunga, individai dažniausiai nusileidžia į žemesnį lygmenį”. Motyvacija yra sąlygojama: , valdžios ir artimo bendrumo poreikių. Šiais poreikiais J. W. Atkinsons apibūdina Trijų poreikių teoriją. Šią poreikių teoriją papildė , teigdamas, kad poreikis laimėti yra ypač svarbus, atliekant darbines užduotis. Darbuotojai prisiima atsakomybę, vertina .
Proceso teorijos
Teisingumo teorija remiasi principu, kad už atliekamą darbą turi būti atlyginama pagal rezultatus, vadovaujantis teisingumo ir nešališkumo principais. Šioje teorijoje atlygį dažniausiai laiko pinigais. Jei įdėtas darbas ir gautas pinigų kiekis yra proporcingi, tai skatina motyvaciją, priešingu atveju motyvacija yra neigiama. „Darbuotojas, manantis, kad jo atlyginimas yra per mažas, stengiasi pataisyti situaciją, įdėdamas mažiau pastangų”. (Adomonienė, Sakalas, 2002) Lūkesčių teorija teigia, kad žmogaus motyvaciją lemia: , instrumentalumas ir valentingumas. V. Wroom motyvaciją aprašė kaip jėgą, susidedančią iš šių trijų minėtų veiksnių. W. Porter ir E. E. Lawler išvystė V. Wroom teoriją, pabrėždami dedamų pastangų, gabumų ir būtinų sėkmei asmeninių savybių, bei vaidmens suvokimo svarbą motyvacijai. Pastiprinimo teorija pagrįsta rezultatų, kurie yra teigiami kartojimu, o neigiamų vengimu. Jei rezultatai kelia malonumą, tai jie bus nuolat kartojami motyvo patirti malonumą iš naujo. Jei jie kels negatyvius prisiminimus, motyvacija bus neigiama. E. Locke suformavo tikslų nustatymo teoriją, kurioje dėmesys skiriamas užsibrėžtų tikslų pasiekimui. darbuotojams atsiranda, kai jie siekia savo užsibrėžtų tikslų įgyvendinimo. Pavieniai asmenys yra motyvuoti, kai elgiasi taip, kad artėtų prie tam tikrų aiškių tikslų, kuriuos patys priima ir tikisi protingai pasiekti.
Motyvacijos, pagrįstos žmonių elgsena
Šios teorijos analizuoja kaip žmogus paskirsto savo pastangas įvairių tikslų įgyvendinimui ir kaip pasirenka konkretų elgesio būdą. Labiausiai žinomos yra lūkesčių ir teisingumo teorijos.
Lūkesčių teorija
Lūkesčiai – tai pageidaujamojo būsimojo įvykių ar faktų rezultatų apibūdinimas. Lūkesčių teorija, analizuodama darbo motyvaciją, pabrėžia trijų tarpusavyje susijusių ryšių svarbą:
- Darbo sąnaudos – rezultatas.
- Rezultatai – atlygis.
- Atlygis – atlygio valentingumas.
Teisingumo teorija
Ji paaiškina, kad žmonės nustato santykį tarp įdėtų pastangų ir atlygio, o po to jį sugretina su kitų žmonių atlygiu.
Jeigu darbo sąnaudų ir atlygio už jį palyginimas išreiškia neteisybę, t. y. žmogus mano, kad už tą patį darbą kolega gavo didesnį atlyginimą, tuomet pasireiškia .
Pagrindinė teisingumo teorijos išvada: tol, kol darbuotojai nebus tikri, jog darbas yra atlyginamas teisingai, jie stengsis sumažinti darbo produktyvumą. Tačiau teisingumo suvokimas yra subjektyvus: žmogus lygina save su su kitais organizacijos nariais arba kitų organizacijų darbuotojais, vykdančiais analogiškas funkcijas. Kadangi darbuotojų, galvojančių, kad jų darbas atlyginamas neteisingai, darbo našumas sumažėja, tai vadovas privalo jam paaiškinti, kodėl yra skirtumai tarp atlyginimų.
Apibendrinant motyvacijos teorijas reikia pabrėžti, kad motyvacija bus efektyvi tik tuo atveju, jeigu bus įvertinta:
- Individualios darbuotojų savybės – poreikiai, , , .
- Darbo ypatybės – skirtingų įgūdžių būtinybė, užduočių įvairovė ir jų svarba, savarankiškumo laipsnis ir tobulėjimo būtinybė.
- ypatybės – taisyklės, , nuostatai.
Turinio motyvacijos teorija
Turinio motyvacijos teorijos pirmiausia siekia apibrėžti poreikius, kurie priverčia žmones dirbti. Poreikių identifikavimas iš šios pusės svarbus tuo, jog šie poreikiai verčia žmogų pasirinkti atitinkamą elgesį. Šios motyvacijos krypties atstovų sukurtos ir įvestos sąvokos - poreikis, , impulsas, tikslas, ,- naudojamos žmogaus elgesiui tirti, įvertinti ir pagrįsti. Turinio motyvacijos teorijose motyvacija apibrėžiama kaip tam tikro elgesio, veiksmų, tikslingos veiklos skatinimas, kurį sukelia įvairus . Kuriant šiuolaikinių motyvacijos teorijų pagrindus didžiausią svarbumą turi Abraham Maslow, Frederick Herzberg ir darbai.
Procesinė teorija
Procesinės teorijos tiria kaip žmogus paskiria savo pastangas tikslų pasiekimui, ir kokį elgesio tipą jis pasirenka. Procesinės teorijos nepaneigia poreikių egzistavimo, bet laiko, jog žmogaus elgesį apibrėžia ne tik jie. Pagal procesinės teorijas žmogaus elgesys yra pirmiausia laukimo ir suvokimo funkcija, taip pat surištų su tam tikra situacija pasekmių ir pasirinkto elgesio tipu. procesiniuose teorijose apima tokias sąvokas kaip , potraukis, polinkis, veržimasis. Nežiūrint į šių sąvokų reikšmių atspalvius, šių terminų reikšmės parodo veiklos kryptingumo dinamiką į tam tikras tikslines būsenas, kurias nepriklausomai nuo jų specifikos, subjektas stengiasi pasiekti įvairiausias keliais ir priemonėmis. Dažniausiai nagrinėjamos procesinės motyvacinės teorijos yra laukimo teorija bei modifikacijos modelis.
Proceso teorijos nepaneigia žmogaus poreikių svarbos, bet manoma, kad žmogaus elgesys yra jo suvokimo ir laukimo, susijusio su situacija ir galimomis jo pasirinkto elgesio pasekmėmis, funkcija.
Laukimo teorija
Šios teorijos pradininku laikomas V. Vroom. Jis ištyrė, kad žmogaus motyvaciją lemia trys veiksniai: „ - tai suvokta tikimybė, kad pastangos sąlygos efektyvų darbo procesą; instrumentalumas - išreiškia darbuotojo įsitikinimą, kad atlikus darbą atlygis bus gautas. Jei darbuotojas mato, kad vyksta iš karto po atlikto darbo, instrumentalumas bus didelis, jeigu skatinimo realybė nėra aiški, suinteresuotumas bus mažas; valentingumas - susijęs su noro pasiekti tikslą, gauti atlygį stiprumu. Atlygio poveikio individui jėga taip pat vadinama valentingumu. Žmonės gali turėti teigiamus ir neigiamus darbo pasekmių polinkius, todėl valentingumas gali būti teigiamas ir neigiamas. “
Atsižvelgiant į tai, kad lūkesčių teorija teigia, jog žmonės pasirenka kaip elgtis iš keleto alternatyvų, vadovaudamiesi lūkesčiais, ką jie iš kiekvieno gali gauti.
Skirtingos motyvacijos teorijos neprieštarauja viena kitai iš esmės, motyvacijos teorijų genezė tik papildė jau esančius požiūrius į motyvacijos organizacijoje problemą.
Išnašos
- Meskon M. X., Albert M. Osnovy menedzhmenta, Moskva, 1992, p.133
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris
Motyvacija psichologijoje vadyboje ir etologijoje visus organizmo veiksmus skatinanti jega Gali buti naudojamas kaip poreikio sinonimas Psichologijos moksle motyvacija suprantama kaip visuma faktoriu kurie sukelia islaiko ir valdo elgesį kuris leidzia pasiekti tam tikra tiksla Pats zodis motyvacija atsirado tik apie dvidesimtuosius praeito amziaus metus Iki tol psichologai kalbejo apie motyvus kurie sukelia tai kas vercia veikti Pradine motyvacijos savoka reiske visuma veiksmu įtakojanciu ekonomikos veikeju o ypatingai vartotoju elgesį Motyvacijos teoriju skirstymasMotyvacijos teorijas salyginai galima suskirstyti į dvi grupes Teorijos kurios grindziamos zmoniu poreikiais nuo kuriu priklauso ju elgsena Jos stengiasi rasti atsakyma kodel atsiranda motyvacija ir kas ja salygoja Teorijos pagrįstos zmoniu elgsena kuria salygoja ju bei savo elgesio pasekmiu suvokimas Jos dar gali buti vadinamos procesinemis teorijomis Sios teorijos paaiskina kaip veikia motyvacija kaip ji vystosi ir apsprendzia zmoniu elgesį Pagrindines motyvacijos teorijosSkirtingi autoriai pateikia atskira motyvacijos teoriju klasifikavima R Simukonyte 2005 isskiria keturis motyvacijos modelius racionalujį ekonominį socialinį poreikiu ir kompleksinį modelį 13 R Adomoniene A Sakalas ir kt 2002 motyvacijos teorijas skirsto į ankstyvasias ir siuolaikines F Taylor Tradicinis modelis E Mayo Zmoniu santykio modelis bei D Mc Gregogor Zmoniu istekliu modelis priskiriami ankstyvosios motyvacijos teorijoms siuolaikines motyvacijos teorijos skirstomos į dvi pagrindines turinines ir procesines Turinines teorijos yra grindziamos zmoniu poreikiais nuo kuriu priklauso ju elgsena Jos taip pat vadinamos poreikiu teorijomis Cia stengiamasi rasti atsakyma kodel atsiranda motyvacija kas ja lemia Teorijos pagrįstos zmoniu elgsena kuria salygoja ju bei savo elgesio pasekmiu suvokimas vadinamos procesinemis teorijomis Joms priskiriamos lukesciu bei teisingumo teorijos Sios teorijos paaiskina kaip veikia motyvacija kaip ji keiciasi ir lemia darbuotoju specifinį elgesį 2 p 85 Poreikiu teorijos Poreikiu teorija pagrįsta tuo jog asmuo yra motyvuotas tol kol jis dar nepasieke tam tikro pasitenkinimo lygio Jei poreikis yra patenkintas jis nebemotyvuoja Viena is populiariausiu poreikiu teoriju yra A Maslow Maslow poreikiu hierarchija 1943 m A Maslow poreikiu hierarchijos teorija sukure daugelį metu stebejes ir tyres klinikoje savo pacientus Psichologas teigia jog zmogus yra norintis individas Jis turi įgimta nora patenkinti poreikius Maslow teorija teigia jog motyvacija yra penkiu pagrindiniu poreikiu fiziologiniu saugumo socialiniu pagarbos saviraiskos funkcija Poreikiai atsiranda pakopa po pakopos Kai patenkinami fiziologiniai poreikiai atsiranda saugumo kai patenkinami sie atsiranda socialiniai ir taip laiptais aukstyn Maslow poreikiu teorijos silpnoji puse ta jog skirtingose kulturose vyrauja skirtingi Fiziologinis poreikis nebutinai yra pirmas is tenkintinu atsizvelgiant į tautos Sis modelis taikytinas F Herzberg motyvacijos teorija Herzberg dvieju veiksniu motyvacijos teorija teigia kad individu pasitenkinimas didziaja dalimi priklauso nuo darbo esmes atsakomybes pasiekimu pripazinimo paaukstinimo bei tobulejimo galimybiu o nepasitenkinimas nuo kompanijos politikos ir valdymo vadovavimo kokybes pavaldiniu ir vadovu santykiu darbo salygu atlyginimo santykiu su kolegomis asmeninio gyvenimo statuso saugumo Nepasitenkinima sukeliantys veiksniai vadinami higieniniais Pasitenkinima lemianciu veiksniu nebuvimas dar neįtakoja nepasitenkinimo taciau darbuotojas nebus pakankamai motyvuotas darbui todel sie veiksniai vadinami motyvatoriais F Herzberg teigia jog pasitenkinima salygojantys veiksniai motyvatoriai yra atskiri ir nepriklausomi nuo nepasitenkinima salygojanciu veiksniu higieniniu Wikipedija 2006 Herzberg tyrimai turejo įtakos naujam motyvacijos kaip proceso supratimui Vadovas noredamas suzadinti energija nukreipta į uzduoties atlikima kad butu pasiekta maksimaliai geru rezultatu turi pateikti darbuotojams tokį higieniniu ir motyvuojanciu veiksniu rinkinį kad darbuotojai jaustu visu individo poreikiu patenkinimaKitos poreikiu teorijosPsichologas C Alderferis savo teorijoje poreikius suskirste į tris grupes egzistencijos bendravimo ir augimo Nepatenkinus aukstesnes pakopos poreikiu svarba įgyja zemesnes pakopos poreikiai kurie jau buvo patenkinti Autorius teigia jei pastangos pasiekti viena poreikiu pakopa zlunga individai dazniausiai nusileidzia į zemesnį lygmenį Motyvacija yra salygojama valdzios ir artimo bendrumo poreikiu Siais poreikiais J W Atkinsons apibudina Triju poreikiu teorija Sia poreikiu teorija papilde teigdamas kad poreikis laimeti yra ypac svarbus atliekant darbines uzduotis Darbuotojai prisiima atsakomybe vertina Proceso teorijos Teisingumo teorija remiasi principu kad uz atliekama darba turi buti atlyginama pagal rezultatus vadovaujantis teisingumo ir nesaliskumo principais Sioje teorijoje atlygį dazniausiai laiko pinigais Jei įdetas darbas ir gautas pinigu kiekis yra proporcingi tai skatina motyvacija priesingu atveju motyvacija yra neigiama Darbuotojas manantis kad jo atlyginimas yra per mazas stengiasi pataisyti situacija įdedamas maziau pastangu Adomoniene Sakalas 2002 Lukesciu teorija teigia kad zmogaus motyvacija lemia instrumentalumas ir valentingumas V Wroom motyvacija aprase kaip jega susidedancia is siu triju minetu veiksniu W Porter ir E E Lawler isvyste V Wroom teorija pabrezdami dedamu pastangu gabumu ir butinu sekmei asmeniniu savybiu bei vaidmens suvokimo svarba motyvacijai Pastiprinimo teorija pagrįsta rezultatu kurie yra teigiami kartojimu o neigiamu vengimu Jei rezultatai kelia malonuma tai jie bus nuolat kartojami motyvo patirti malonuma is naujo Jei jie kels negatyvius prisiminimus motyvacija bus neigiama E Locke suformavo tikslu nustatymo teorija kurioje demesys skiriamas uzsibreztu tikslu pasiekimui darbuotojams atsiranda kai jie siekia savo uzsibreztu tikslu įgyvendinimo Pavieniai asmenys yra motyvuoti kai elgiasi taip kad artetu prie tam tikru aiskiu tikslu kuriuos patys priima ir tikisi protingai pasiekti Motyvacijos pagrįstos zmoniu elgsenaSios teorijos analizuoja kaip zmogus paskirsto savo pastangas įvairiu tikslu įgyvendinimui ir kaip pasirenka konkretu elgesio buda Labiausiai zinomos yra lukesciu ir teisingumo teorijos Lukesciu teorija Lukesciai tai pageidaujamojo busimojo įvykiu ar faktu rezultatu apibudinimas Lukesciu teorija analizuodama darbo motyvacija pabrezia triju tarpusavyje susijusiu rysiu svarba Darbo sanaudos rezultatas Rezultatai atlygis Atlygis atlygio valentingumas Teisingumo teorija Ji paaiskina kad zmones nustato santykį tarp įdetu pastangu ir atlygio o po to jį sugretina su kitu zmoniu atlygiu Jeigu darbo sanaudu ir atlygio uz jį palyginimas isreiskia neteisybe t y zmogus mano kad uz ta patį darba kolega gavo didesnį atlyginima tuomet pasireiskia Pagrindine teisingumo teorijos isvada tol kol darbuotojai nebus tikri jog darbas yra atlyginamas teisingai jie stengsis sumazinti darbo produktyvuma Taciau teisingumo suvokimas yra subjektyvus zmogus lygina save su su kitais organizacijos nariais arba kitu organizaciju darbuotojais vykdanciais analogiskas funkcijas Kadangi darbuotoju galvojanciu kad ju darbas atlyginamas neteisingai darbo nasumas sumazeja tai vadovas privalo jam paaiskinti kodel yra skirtumai tarp atlyginimu Apibendrinant motyvacijos teorijas reikia pabrezti kad motyvacija bus efektyvi tik tuo atveju jeigu bus įvertinta Individualios darbuotoju savybes poreikiai Darbo ypatybes skirtingu įgudziu butinybe uzduociu įvairove ir ju svarba savarankiskumo laipsnis ir tobulejimo butinybe ypatybes taisykles nuostatai Turinio motyvacijos teorija Turinio motyvacijos teorijos pirmiausia siekia apibrezti poreikius kurie privercia zmones dirbti Poreikiu identifikavimas is sios puses svarbus tuo jog sie poreikiai vercia zmogu pasirinkti atitinkama elgesį Sios motyvacijos krypties atstovu sukurtos ir įvestos savokos poreikis impulsas tikslas naudojamos zmogaus elgesiui tirti įvertinti ir pagrįsti Turinio motyvacijos teorijose motyvacija apibreziama kaip tam tikro elgesio veiksmu tikslingos veiklos skatinimas kurį sukelia įvairus Kuriant siuolaikiniu motyvacijos teoriju pagrindus didziausia svarbuma turi Abraham Maslow Frederick Herzberg ir darbai Procesine teorija Procesines teorijos tiria kaip zmogus paskiria savo pastangas tikslu pasiekimui ir kokį elgesio tipa jis pasirenka Procesines teorijos nepaneigia poreikiu egzistavimo bet laiko jog zmogaus elgesį apibrezia ne tik jie Pagal procesines teorijas zmogaus elgesys yra pirmiausia laukimo ir suvokimo funkcija taip pat suristu su tam tikra situacija pasekmiu ir pasirinkto elgesio tipu procesiniuose teorijose apima tokias savokas kaip potraukis polinkis verzimasis Neziurint į siu savoku reiksmiu atspalvius siu terminu reiksmes parodo veiklos kryptingumo dinamika į tam tikras tikslines busenas kurias nepriklausomai nuo ju specifikos subjektas stengiasi pasiekti įvairiausias keliais ir priemonemis Dazniausiai nagrinejamos procesines motyvacines teorijos yra laukimo teorija bei modifikacijos modelis Proceso teorijos nepaneigia zmogaus poreikiu svarbos bet manoma kad zmogaus elgesys yra jo suvokimo ir laukimo susijusio su situacija ir galimomis jo pasirinkto elgesio pasekmemis funkcija Laukimo teorija Sios teorijos pradininku laikomas V Vroom Jis istyre kad zmogaus motyvacija lemia trys veiksniai tai suvokta tikimybe kad pastangos salygos efektyvu darbo procesa instrumentalumas isreiskia darbuotojo įsitikinima kad atlikus darba atlygis bus gautas Jei darbuotojas mato kad vyksta is karto po atlikto darbo instrumentalumas bus didelis jeigu skatinimo realybe nera aiski suinteresuotumas bus mazas valentingumas susijes su noro pasiekti tiksla gauti atlygį stiprumu Atlygio poveikio individui jega taip pat vadinama valentingumu Zmones gali tureti teigiamus ir neigiamus darbo pasekmiu polinkius todel valentingumas gali buti teigiamas ir neigiamas Atsizvelgiant į tai kad lukesciu teorija teigia jog zmones pasirenka kaip elgtis is keleto alternatyvu vadovaudamiesi lukesciais ka jie is kiekvieno gali gauti Skirtingos motyvacijos teorijos nepriestarauja viena kitai is esmes motyvacijos teoriju geneze tik papilde jau esancius poziurius į motyvacijos organizacijoje problema IsnasosMeskon M X Albert M Osnovy menedzhmenta Moskva 1992 p 133