Беларусь
Deutschland
United States
France
Қазақстан
Lietuva
Россия
ประเทศไทย
Украина
Kitos reikšmės Informacija reikšmės Informacija lot informatio išaiškinimas pranešimas žinios apie faktus proces
Informacija
Kitos reikšmės – Informacija (reikšmės).
Informacija (lot. informatio – „išaiškinimas“, „pranešimas“) – žinios apie faktus, , , procesus, idėjas, sąvokas ir kitus objektus, kurios kuriame nors kontekste turi kokią nors prasmę. Ši sąvoka yra viena iš pagrindinių informatikos sąvokų. Šios sąvokos nereikėtų painioti su sąvoka duomenys.
Šis žodis su daug prasmių, priklausomai nuo vartojimo konteksto, dažniausiai artimai susijęs su šiomis sąvokomis: prasmė, žinios, , pranešimas, komunikacija, , .
Populiariausia prasmė – mokslinės, visuomeninės, politinės, techninės žinios, perduodamos vienų asmenų kitiems žodžiu, raštu arba masinės komunikacijos priemonėmis (per spaudą, radiją, televiziją, kiną).
Mažiausias įmanomas informacijos kiekis yra bitas, kuris duoda vieną iš dviejų vienodai tikėtinų atsakymų į klausimą (pvz., „taip“ arba „ne“).
Informacijos rūšys
Pagal perdavimo šaltinį informacija gali būti:
- – vienos fizinės informacijos sistemos poveikis kitai.
- – reguliuoja visas organizmo ir ląstelės savybes, bei funkcijas.
- – įvairūs fiziologiniai pojūčiai, signalai, kuriuos siunčia kūnas.
- , arba – informacija, kurią skleidžia, bei vartoja, žmogus arba visuomenė.
- – informacija gaunama prietaiso pagalba.
Pagal apdorojimo pobūdį:
- – sudaro įvairiausi tekstai.
- – sudaro skaičiai, lentelės, formulės.
- (Grafinė) – sudaro schemos, piešiniai, paveikslai.
- – sudaro įvairūs tvarkingi ir netvarkingi garsai.
Informacija kibernetikoje bei informacijos teorijoje
Informaciją, kaip esminę kibernetikos ir informacijos teorijos sąvoką apibrėžė 1948 m. Klodo Šanono publikacija „Matematinė ryšio teorija“ (A Mathematical Theory of Communication“).
Kibernetikoje informacija yra bazinė sąvoka, leidžianti tirti įrenginius, visatą, gyvuosius organizmus ir t. t., tiriant jų sugebėjimą apdirbti tam tikrą informaciją, ją perduoti , priimti tokią informaciją, ją išsaugoti ir perdirbti į signalus, valdančius jų veiklą.
Informacijos teorijoje informacija nagrinėjama pranešimo požiūriu: pranešimas, skirtas perdavimui ryšio kanalu, nėra žinomas iš anksto, tačiau yra žinoma aibė, iš kurios toks pranešimas gali būti išrinktas, bei, geriausiu atveju tai, kokios skirtingų aibėje nusakytų pranešimų išrinkimo tikimybės. Informacijos teorija rodo, kad neapibrėžtumas tokioje situacijoje leidžia įvesti kiekybinį įvertinimą, nustatantį tokių pranešimų perdavimo ir išsaugojimo galimybes, tuo pat metu, pranešimų kilmė ar pobūdis šioms galimybėms neturi įtakos.
Matavimo vienetas, nusakantis tokį informacijos neapibrėžtumą, yra dvejetainis bitas (viena iš dviejų įmanomų sistemos būsenų), o neapibrėžtumo dydis nusakomas bitų skaičiumi, reikalingu bet kuriam iš masyvo išrinktam pranešimui fiksuoti.
Informacijos apimtis
Plečiantis mokslo tyrimams ir tobulėjant technikai, nuolat didėja informacijos kiekis. Dažniausia sutinkama informacijos forma kasdieniniame gyvenime – žinios. Esant didelei informacijos lavinai, kuriami įvairūs žinynai, žodynai, enciklopedijos. Taip yra sisteminamos esamos žinios, kadangi šiuo metu aprėpti visą informaciją praktiškai neįmanoma. Atskiros bibliotekos saugo iki keliasdešimt milijonų įvairių spaudinių. Apytikslė metinė spausdintų leidinių apimtis yra apie 10 milijardų puslapių, kurių daugiau nei dešimtadalis yra mokslinė informacija.
Pasak Leonido Leonovo, šiuo metu tą patį smegenų plotą „slegia“ nepalyginti daugiau įspūdžių ir informacijos negu buvo anksčiau. Galima teigti, kad mes tiesiog maudomės informacijos srautuose.
Mokslinė informacija
1800 m. pasaulyje buvo leidžiama apie 100 mokslinių žurnalų, 1950 – apie 100 000, 1970 – daugiau nei 200 000. Mokslininkas, teoriškai mokantis 30 kalbų, ir skaitantis po 20 straipsnių kasdien be jokių pertraukų, neįstengtų susipažinti netgi su dešimtąja periodinės literatūros dalimi, nagrinėjančios siaurą jo sritį ar pošakį, nekalbant jau apie tai, ar sugebėtų viską įsisavinti.
Mokslinės informacijos apimtis kasmet padidėja 15 proc. Leidiniai, įvairūs dokumentai jau yra skaičiuojami šimtais milijonų vien atskirose nacionalinėse bibliotekose.
Informacijos apdorojimas
Grožinė literatūra įspraudžiama į sutrumpintus leidinius, kurie vadinami daidžestais. Jie pradėti leisti JAV. Kelių šimtų puslapių romanai sutalpinami į 20-30 puslapių knygeles, kurios panašios į kišeninius žodynus. Tokius romanų trumpinius galima perskaityti per keliolika minučių. Pasak Stefano Cveigo, įvykių siužetas rutuliojasi greičiau, figūros tampa judresnės, aistringesnės, tačiau vis dėlto skurdesnės, kadangi joms stinga ypatingo spindesio, tviskančio visomis vaivorykštės spalvomis, įtampos sunkumo, kurią tik iškrova daro baisią ir kartu išganingą. Džaidžestuose nepataisomai sugriaunamas nuoseklios ir įtemptos įvykių plėtotės ratas, dingsta intriga.
Mokslinė literatūra koncentruojama įvairiais būdais. Pagrindinis jų – referatas. Yra leidžiami atskiri raferatų žurnalai, kuriuose trumpai išdėstomas turinys straipsnių, publikuotų visame pasaulyje. Įvairius bibliografinius ir referatinius žurnalus prenumeruoja Britų muziejus, JAV kongreso, Sorbonos universiteto bei kitos bibliotekos bei didelės knygų saugyklos. Valstybinė biblioteka Maskvoje talpina daugiau nei 25 mln. knygų ir kitų leidinių: bendras lentynų ilgis – 600 km ir kasmet pailgėja dar apie 15 km. Iš esmės didelė dalis yra nenaudojama ir guli kaip sandėliuojamos atsargos.
Per metus didesnėse bibliotekose yra peržiūrima apie 200 000 šaltinių iš 150 šalių 85 kalbomis. Įvairi medžiaga kondensuojama į anotacijas, referatus, aprašus. Specialūs žurnalai apdoroja milijonus straipsnių, knygų, žurnalų, laikraščių ir kitų leidinių, kurių šiuo metu priskaičiuojama daugiau nei 1 mln.
Problemos
Neaprėpiamumas
Didelę dalį mokslinių leidinių skaito tik labai ribotas asmenų ratas – dėl užsienio kalbų nemokėjimo, informacijos neprieinamumo, leidinių brangumo, informacijos sistemiškumo nebuvimo. Pavyzdžiui, 1953 m. JAV buvo paskelbta apie nuimamus automobilių padangų protektorius. Ši informacija TSRS mokslininkus pasiekė tik 1959 m., tad naujadaros diegimas pavėlavo ištisus 6 metus. Dėl blogai organizuotos mokslinės informacijos JAV viena įmonė išleido apie 200 000 dol. ir sugaišo 5 m., kurdama specialų įrenginį, kuris jau seniai buvo sukurtas TSRS.
Iš daugiau nei 500 000 patentinių pareiškimų kasmet didžioji dalis pasirodo kaip nepagrįsti, kadangi yra kartojami jau esami išradimai. Dauguma išradėjų ignoruoja esamą mokslinę ir techninę informaciją dėl subjektyvių ar objektyvių priežasčių, kadangi nestengiama aprėpti didžiulių informacijos srautų.
Informacinis presas
Mokslo ir technikos pažanga sąlygoja tai, kad pasaulis tampa labiau sudėtingesnis negu žmogaus galimybės surasti, atrinkti, kaupti bei apdoroti informaciją. Kasdien žmogų užlieja nenutrūkstamas ir vis didėjantis informacijos srautas, dažnai tampantis visuomenės ir žmonijos raidos veiksniu. Žmogus atsiduria po informaciniu presu, ir spaudimas kasdien vis didėja.
Informacijos paieškos
Turint didžiulius informacijos kiekius, dažnai atskiras mokslinis tyrimas, kainuojantis nebrangiai, labiau apsimoka, nei atitinkamos informacijos paieškos. Vien JAV tokios paieškos viešosiose bibliotekose kasmet kainuoja 500 mln. dol. (personalo išlaikymas, technikos priemonės, jų atnaujinimas ir palaikymas). Apie penktadalis lėšų, skirtų tyrimams, eikvojama mokslinės informacijos paieškai bei rinkimui, jos platinimui, o maždaug ketvirtadalis laiko yra gaištama mokslinių tyrimų rezultatų, vykdomų visame pasaulyje, paieškai bei apdorojimui.
Informacijos apdorojimo priemonės
Perversmą mokslo amžiuje padarė elektronikos, kibernetikos bei informatikos pažanga. Informacijos paieška tampa greitesnė, o jos apdorojimas – žymiai veiksmingesnis ir nereikalaujantis brangių resursų. Informacija ne tik sistematizuojama, automatizuojama, bet talpinama į elektronines duomenų bazes.
Galingi kompiuteriai su didelės spartos mikroprocesoriais nepaprastai išplečia informacijos apdorojimo galimybes, užtikrina globalų naudojimąsi informaciniais tinklais, duomenų bankais bei jų saugyklomis. Informacijos perdavimo greitis didėja. Tam naudojami: ryšių palydovai, kosminės stotys,
Optinio pluošto ryšių kanalai, sudaryti iš kabelių, kuriuos galima perverti pro adatos auselę ir kuriuose yra keliasdešimt pluoštelių, galintys praleisti apie 100 000 telefono pokalbių,
Lazeriai, leidžiantys tam tikrais impulsais „išspinduliuoti“ informaciją tikrąja to žodžio prasme.
Dalį techninio, fizinio informacijos apdorojimo darbų bei uždavinių jau perima ir kompiuteriai, robotai, kuriami dirbtinio intelekto projektai, kuriami įrenginiai, galintys rinkti, apibendrinti, sisteminti, analizuoti, vertinti bet kokią informaciją nepriklausomai nuo jos formos (garso, vaizdo, tekstinės, taktilinės ir kt.).
Informacinių technologijų bei technikos uždaviniai
Pagrindiniai šiuolaikinės elektroninės technikos uždaviniai – sumažinti informacijos apdorojimo laiką, palengvinti orientaciją ieškant informacijos, padaryti ją prieinamesnę ir patogią praktiniam naudojimui, laikymui, platinimui bei atgaminimui įvairiomis formomis.
Informacinės visuomenės iššūkiai
U. R. Ešbio iškelta idėja sukurti dirbtinį genijų paskatino dirbtinio intelekto tyrimus, plėtrą bei taikymą praktikoje. Kartu sukurti metodai, kaip tobulinti ir optimizuoti žmogaus protinių sugebėjimų veiklą bei juos ugdyti, dirbant ir vis plačiau savo veikloje naudojant informacines technologijas.
Pagrindinis informacinės visuomenės iššūkis yra ne duomenų paieška ar jų apdorojimas, bet vis platesnis, universalesnis naujausių žinių panaudojimas praktikoje, minimaliai mažinant darbo su duomenimis kaštus ir maksimizuojant rezultatą. Tačiau tai susiję su atitinkamų informacinių gebėjimų lavinimu: šiuo metu esminis dėmesys švietimo ir mokymo sistemoje yra skiriamas žinioms (kaip ypatingai organizuotos informacijos formai) bei jų kaupimui, o ne gebėjimams jas taikyti.
Jau 1980 m. kibernetikos specialistas V. Gluškovas teigė, kad sujungus televizijos ryšių priemones su technine informatika, kiekvienas žmogus nepriklausomai nuo jo buvimo vietos galės miniatiūriniu elektroniniu prietaisu prisijungti prie milžiniškų duomenų bazių ir greitai susirasti reikiamą informaciją, reikalingą praktiniam naudojimui.
Atsiradus internetui, vis labiau digitalizuojant mokslinę informaciją bei perkeliant žinių visuomenę į kibernetinę erdvę, žinių pasiekiamumas ir prieinamumas esmingai supaprastėjo. Taigi esamas informacinių technologijų lygis šiuo metu yra pakankamas tam, kad informacijos nereiktų kaupti savo atmintyje, kad būtų galima ja naudotis. Tam nėra praktinės būtinybės. Esminiai intelektiniai gebėjimai, sąlygojantys veiksmingiausią ir naudingiausią darbą su informacija kokioje nors veikloje, apsiriboja šiais: tai gebėjimas ieškoti, rasti reikalingiausią informaciją, mokėti ją atsirinkti, vertinti, išskirti esminius dalykus, lyginti, gretinti, analizuoti, sisteminti bei kitaip apdoroti, praktiškai ją panaudoti, siekiant konkretaus veiklos rezultato (dirbant, kuriant bei mokantis).
Darbo organizavimo veiksmingumas bei produktyvumas taip pat tampa svarbūs, racionalizuojant individualią veiklą, kai jos metu yra naudojami ne tik asmeniniai, bet techniniai, technologiniai ištekliai bei sudėtingi įrenginiai.
Taip pat skaitykite
- Informacijos apdorojimas
- Informacijos apdorojimo sistema
- Informacijos asimetrija
- Informacijos laikmena
- Informacijos mainai
- Informacijos teorija
- Informatika
Šaltiniai
- LST ISO 2382-1: 1996. Informacijos technologija. Terminai ir apibrėžimai. 1-oji dalis. Pagrindiniai terminai. . 1996. 33 ps.
Nuorodos
- [1] Archyvuota kopija 2005-11-04 iš Wayback Machine projekto.
- C. E. Shannon, A mathematical theory of communication Archyvuota kopija 1998-01-31 iš Wayback Machine projekto., Bell System Technical Journal, vol. 27, pp. 379–423 and 623–656, (July and October, 1948)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris
Kitos reiksmes Informacija reiksmes Informacija lot informatio isaiskinimas pranesimas zinios apie faktus procesus idejas savokas ir kitus objektus kurios kuriame nors kontekste turi kokia nors prasme Si savoka yra viena is pagrindiniu informatikos savoku Sios savokos nereiketu painioti su savoka duomenys Rysys tarp informacijos ir duomenu bei tarp informacijos ir duomenu apdorojimo Vikizodynas Sis zodis su daug prasmiu priklausomai nuo vartojimo konteksto dazniausiai artimai susijes su siomis savokomis prasme zinios pranesimas komunikacija Populiariausia prasme mokslines visuomenines politines technines zinios perduodamos vienu asmenu kitiems zodziu rastu arba masines komunikacijos priemonemis per spauda radija televizija kina Maziausias įmanomas informacijos kiekis yra bitas kuris duoda viena is dvieju vienodai tiketinu atsakymu į klausima pvz taip arba ne Informacijos rusysPagal perdavimo saltinį informacija gali buti vienos fizines informacijos sistemos poveikis kitai reguliuoja visas organizmo ir lasteles savybes bei funkcijas įvairus fiziologiniai pojuciai signalai kuriuos siuncia kunas arba informacija kuria skleidzia bei vartoja zmogus arba visuomene informacija gaunama prietaiso pagalba Pagal apdorojimo pobudį sudaro įvairiausi tekstai sudaro skaiciai lenteles formules Grafine sudaro schemos piesiniai paveikslai sudaro įvairus tvarkingi ir netvarkingi garsai Informacija kibernetikoje bei informacijos teorijojeInformacija kaip esmine kibernetikos ir informacijos teorijos savoka apibreze 1948 m Klodo Sanono publikacija Matematine rysio teorija A Mathematical Theory of Communication Kibernetikoje informacija yra bazine savoka leidzianti tirti įrenginius visata gyvuosius organizmus ir t t tiriant ju sugebejima apdirbti tam tikra informacija ja perduoti priimti tokia informacija ja issaugoti ir perdirbti į signalus valdancius ju veikla Informacijos teorijoje informacija nagrinejama pranesimo poziuriu pranesimas skirtas perdavimui rysio kanalu nera zinomas is anksto taciau yra zinoma aibe is kurios toks pranesimas gali buti isrinktas bei geriausiu atveju tai kokios skirtingu aibeje nusakytu pranesimu isrinkimo tikimybes Informacijos teorija rodo kad neapibreztumas tokioje situacijoje leidzia įvesti kiekybinį įvertinima nustatantį tokiu pranesimu perdavimo ir issaugojimo galimybes tuo pat metu pranesimu kilme ar pobudis sioms galimybems neturi įtakos Matavimo vienetas nusakantis tokį informacijos neapibreztuma yra dvejetainis bitas viena is dvieju įmanomu sistemos busenu o neapibreztumo dydis nusakomas bitu skaiciumi reikalingu bet kuriam is masyvo isrinktam pranesimui fiksuoti Informacijos apimtisPleciantis mokslo tyrimams ir tobulejant technikai nuolat dideja informacijos kiekis Dazniausia sutinkama informacijos forma kasdieniniame gyvenime zinios Esant didelei informacijos lavinai kuriami įvairus zinynai zodynai enciklopedijos Taip yra sisteminamos esamos zinios kadangi siuo metu aprepti visa informacija praktiskai neįmanoma Atskiros bibliotekos saugo iki keliasdesimt milijonu įvairiu spaudiniu Apytiksle metine spausdintu leidiniu apimtis yra apie 10 milijardu puslapiu kuriu daugiau nei desimtadalis yra moksline informacija Pasak Leonido Leonovo siuo metu ta patį smegenu plota slegia nepalyginti daugiau įspudziu ir informacijos negu buvo anksciau Galima teigti kad mes tiesiog maudomes informacijos srautuose Moksline informacija1800 m pasaulyje buvo leidziama apie 100 moksliniu zurnalu 1950 apie 100 000 1970 daugiau nei 200 000 Mokslininkas teoriskai mokantis 30 kalbu ir skaitantis po 20 straipsniu kasdien be jokiu pertrauku neįstengtu susipazinti netgi su desimtaja periodines literaturos dalimi nagrinejancios siaura jo sritį ar posakį nekalbant jau apie tai ar sugebetu viska įsisavinti Mokslines informacijos apimtis kasmet padideja 15 proc Leidiniai įvairus dokumentai jau yra skaiciuojami simtais milijonu vien atskirose nacionalinese bibliotekose Informacijos apdorojimasPagrindinis straipsnis Informacijos apdorojimas Grozine literatura įspraudziama į sutrumpintus leidinius kurie vadinami daidzestais Jie pradeti leisti JAV Keliu simtu puslapiu romanai sutalpinami į 20 30 puslapiu knygeles kurios panasios į kiseninius zodynus Tokius romanu trumpinius galima perskaityti per keliolika minuciu Pasak Stefano Cveigo įvykiu siuzetas rutuliojasi greiciau figuros tampa judresnes aistringesnes taciau vis delto skurdesnes kadangi joms stinga ypatingo spindesio tviskancio visomis vaivorykstes spalvomis įtampos sunkumo kuria tik iskrova daro baisia ir kartu isganinga Dzaidzestuose nepataisomai sugriaunamas nuoseklios ir įtemptos įvykiu pletotes ratas dingsta intriga Moksline literatura koncentruojama įvairiais budais Pagrindinis ju referatas Yra leidziami atskiri raferatu zurnalai kuriuose trumpai isdestomas turinys straipsniu publikuotu visame pasaulyje Įvairius bibliografinius ir referatinius zurnalus prenumeruoja Britu muziejus JAV kongreso Sorbonos universiteto bei kitos bibliotekos bei dideles knygu saugyklos Valstybine biblioteka Maskvoje talpina daugiau nei 25 mln knygu ir kitu leidiniu bendras lentynu ilgis 600 km ir kasmet pailgeja dar apie 15 km Is esmes didele dalis yra nenaudojama ir guli kaip sandeliuojamos atsargos Per metus didesnese bibliotekose yra perziurima apie 200 000 saltiniu is 150 saliu 85 kalbomis Įvairi medziaga kondensuojama į anotacijas referatus aprasus Specialus zurnalai apdoroja milijonus straipsniu knygu zurnalu laikrasciu ir kitu leidiniu kuriu siuo metu priskaiciuojama daugiau nei 1 mln ProblemosNeaprepiamumas Didele dalį moksliniu leidiniu skaito tik labai ribotas asmenu ratas del uzsienio kalbu nemokejimo informacijos neprieinamumo leidiniu brangumo informacijos sistemiskumo nebuvimo Pavyzdziui 1953 m JAV buvo paskelbta apie nuimamus automobiliu padangu protektorius Si informacija TSRS mokslininkus pasieke tik 1959 m tad naujadaros diegimas pavelavo istisus 6 metus Del blogai organizuotos mokslines informacijos JAV viena įmone isleido apie 200 000 dol ir sugaiso 5 m kurdama specialu įrenginį kuris jau seniai buvo sukurtas TSRS Is daugiau nei 500 000 patentiniu pareiskimu kasmet didzioji dalis pasirodo kaip nepagrįsti kadangi yra kartojami jau esami isradimai Dauguma isradeju ignoruoja esama moksline ir technine informacija del subjektyviu ar objektyviu priezasciu kadangi nestengiama aprepti didziuliu informacijos srautu Informacinis presas Mokslo ir technikos pazanga salygoja tai kad pasaulis tampa labiau sudetingesnis negu zmogaus galimybes surasti atrinkti kaupti bei apdoroti informacija Kasdien zmogu uzlieja nenutrukstamas ir vis didejantis informacijos srautas daznai tampantis visuomenes ir zmonijos raidos veiksniu Zmogus atsiduria po informaciniu presu ir spaudimas kasdien vis dideja Informacijos paieskos Turint didziulius informacijos kiekius daznai atskiras mokslinis tyrimas kainuojantis nebrangiai labiau apsimoka nei atitinkamos informacijos paieskos Vien JAV tokios paieskos viesosiose bibliotekose kasmet kainuoja 500 mln dol personalo islaikymas technikos priemones ju atnaujinimas ir palaikymas Apie penktadalis lesu skirtu tyrimams eikvojama mokslines informacijos paieskai bei rinkimui jos platinimui o mazdaug ketvirtadalis laiko yra gaistama moksliniu tyrimu rezultatu vykdomu visame pasaulyje paieskai bei apdorojimui Informacijos apdorojimo priemonesPerversma mokslo amziuje padare elektronikos kibernetikos bei informatikos pazanga Informacijos paieska tampa greitesne o jos apdorojimas zymiai veiksmingesnis ir nereikalaujantis brangiu resursu Informacija ne tik sistematizuojama automatizuojama bet talpinama į elektronines duomenu bazes Galingi kompiuteriai su dideles spartos mikroprocesoriais nepaprastai isplecia informacijos apdorojimo galimybes uztikrina globalu naudojimasi informaciniais tinklais duomenu bankais bei ju saugyklomis Informacijos perdavimo greitis dideja Tam naudojami rysiu palydovai kosmines stotys Optinio pluosto rysiu kanalai sudaryti is kabeliu kuriuos galima perverti pro adatos ausele ir kuriuose yra keliasdesimt pluosteliu galintys praleisti apie 100 000 telefono pokalbiu Lazeriai leidziantys tam tikrais impulsais isspinduliuoti informacija tikraja to zodzio prasme Dalį techninio fizinio informacijos apdorojimo darbu bei uzdaviniu jau perima ir kompiuteriai robotai kuriami dirbtinio intelekto projektai kuriami įrenginiai galintys rinkti apibendrinti sisteminti analizuoti vertinti bet kokia informacija nepriklausomai nuo jos formos garso vaizdo tekstines taktilines ir kt Informaciniu technologiju bei technikos uzdaviniaiPagrindiniai siuolaikines elektronines technikos uzdaviniai sumazinti informacijos apdorojimo laika palengvinti orientacija ieskant informacijos padaryti ja prieinamesne ir patogia praktiniam naudojimui laikymui platinimui bei atgaminimui įvairiomis formomis Informacines visuomenes issukiaiU R Esbio iskelta ideja sukurti dirbtinį geniju paskatino dirbtinio intelekto tyrimus pletra bei taikyma praktikoje Kartu sukurti metodai kaip tobulinti ir optimizuoti zmogaus protiniu sugebejimu veikla bei juos ugdyti dirbant ir vis placiau savo veikloje naudojant informacines technologijas Pagrindinis informacines visuomenes issukis yra ne duomenu paieska ar ju apdorojimas bet vis platesnis universalesnis naujausiu ziniu panaudojimas praktikoje minimaliai mazinant darbo su duomenimis kastus ir maksimizuojant rezultata Taciau tai susije su atitinkamu informaciniu gebejimu lavinimu siuo metu esminis demesys svietimo ir mokymo sistemoje yra skiriamas zinioms kaip ypatingai organizuotos informacijos formai bei ju kaupimui o ne gebejimams jas taikyti Jau 1980 m kibernetikos specialistas V Gluskovas teige kad sujungus televizijos rysiu priemones su technine informatika kiekvienas zmogus nepriklausomai nuo jo buvimo vietos gales miniatiuriniu elektroniniu prietaisu prisijungti prie milzinisku duomenu baziu ir greitai susirasti reikiama informacija reikalinga praktiniam naudojimui Atsiradus internetui vis labiau digitalizuojant moksline informacija bei perkeliant ziniu visuomene į kibernetine erdve ziniu pasiekiamumas ir prieinamumas esmingai supaprastejo Taigi esamas informaciniu technologiju lygis siuo metu yra pakankamas tam kad informacijos nereiktu kaupti savo atmintyje kad butu galima ja naudotis Tam nera praktines butinybes Esminiai intelektiniai gebejimai salygojantys veiksmingiausia ir naudingiausia darba su informacija kokioje nors veikloje apsiriboja siais tai gebejimas ieskoti rasti reikalingiausia informacija moketi ja atsirinkti vertinti isskirti esminius dalykus lyginti gretinti analizuoti sisteminti bei kitaip apdoroti praktiskai ja panaudoti siekiant konkretaus veiklos rezultato dirbant kuriant bei mokantis Darbo organizavimo veiksmingumas bei produktyvumas taip pat tampa svarbus racionalizuojant individualia veikla kai jos metu yra naudojami ne tik asmeniniai bet techniniai technologiniai istekliai bei sudetingi įrenginiai Taip pat skaitykiteInformacijos apdorojimas Informacijos apdorojimo sistema Informacijos asimetrija Informacijos laikmena Informacijos mainai Informacijos teorija InformatikaSaltiniaiLST ISO 2382 1 1996 Informacijos technologija Terminai ir apibrezimai 1 oji dalis Pagrindiniai terminai 1996 33 ps NuorodosVikisritis Informatika 1 Archyvuota kopija 2005 11 04 is Wayback Machine projekto C E Shannon A mathematical theory of communication Archyvuota kopija 1998 01 31 is Wayback Machine projekto Bell System Technical Journal vol 27 pp 379 423 and 623 656 July and October 1948