Беларусь
Deutschland
United States
Қазақстан
Lietuva
ประเทศไทย
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Arachosija
 | Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Arachosija (senovės gr. Ἀραχωσία, senovės persų: 𐏃𐎼𐎢𐎺𐎫𐎡𐏁 Harahuvatiš) – senovinis regionas dabartiniame vidurio Afganistane ir šiaurės vakarų Pakistane. Vėliau, islamo laikais Arachosija tapo vadinama Afganistanu.
| Senovės Irano regionas Arachosija 𐏃𐎼𐎢𐎺𐎫𐎡𐏁 | |
|---|---|
 | |
| Šalis | vidurio Afganistanas, šiaurės vakarų Pakistanas |
| Tautos | |
| Miestai | Arachotas, |
| Vėlesnis pav. | Puštūnistanas |
 | |
| Senovės Irano regionai: Persija, Medija, Hirkanija, Parta, Margiana, Baktrija, Sogdas, Chorezmas, Arija, Arachosija, Drangiana, Gedrosija | |
Geografija
Arachosija – kalnuotas kraštas, apėmęs rytinę Irano kalnyno teritoriją, kuri buvo į rytus nuo Drangianos. Šiaurės vakaruose jį uždarė Hindukušas, už kurio buvo Arija ir Baktrija, o pietuose perėjo į Gedrosiją. Rytinė regiono riba buvo Suleimano kalnai, už kurių iš karto leidžiamasi į derlingą Indo slėnį (Sindą ir Pandžabą). Taip pat šia riba neretai buvo laikoma Indo upė šiek tiek ryčiau. Į šiaurės rytus nuo Arachosijos buvo derlinga Gandhara.
Svarbiausios regiono upės buvo Žobas, , Arachotas, Helmandas, , ir kt. Arachoto upė (dabartinis Argandabas) ir prie jos stovėjęs Arachoto miestas (dab. Kandaharas) davė pavadinimą visam regionui.
Istorija
Senieji gyventojai
Pirmieji spėjami Arachosijos gyventojai buvo dravidai ar mundai. kalnuota Arachosija jau VIII tūkst. pr. m. e. tapo neolitinės revoliucijos židiniu, ir čia suklestėjo priešistorinės Beludžistano žemdirbių kultūros. Arachosijoje išdygusios gyvenvietės, kaip kad , ir vaidino svarbų vaidmenį prekyboje tarp Badachšano ir šiaurinio Indo slėnio ().
Nuo maždaug 2600 m. pr. m. e. Arachosija buvo stipriai veikiama Indo slėnio civilizacijos. Apie 2000 m. pr. m. e. čia iš šiaurės atėjo iranėnai, kurie pamažėle išstūmė ar asimiliavo vietinius gyventojaus. Iranėnai suformavo dabartinių puštunų protėvius, kurie vėlesniuose graikų raštuose buvo įvardijami kaip paktijai. I tūkst. pr. m. e. graikų geografai minėjo ir kitas gentis, kaip kad Pargyetae, Rhoplutae, Sidri, Eoritae, Apridai (Aspasii) ir kt.
Persų ir graikų valdymas
 |
|---|
| Afganistano istorija |
| Arachosija |
| Eftalitai |
| Omejadų Kalifatas |
| Safaridai |
| Gaznevidai > Guridai |
| Mongolai > Timūridai |
| Safavidai, Mogolai |
| Duranio imperija |
| Emyratas > |
| Demokratinė Respublika |
| Islamiškoji valstybė |
| Islamiškasis emyratas |
| Islamiškoji respublika |
| Islamo emyratas |
VI a. pr. m. e. Arachosija atiteko Achemenidų imperijai ir tapo viena iš jos satrapijų. Įrašuose minimas Arachosijos vietininkas Vivana, pilietinio karo metu buvęs lojalus . IV a. pr. m. e. Aleksandras Didysis prijungė regioną prie savo imperijos ir atidavė ją valdyti vietininkams. Provincijos centru tarpo . Po neilgo Seleukidų valdymo, nuo 305 m. pr. m. e. Arachosiją kurį laiką valdė Indijos Maurjų imperija.
Nusilpus Maurjams, 185 m. pr. m. e. Arachosijoje įsigalėjo Graikų-Baktrų karalystė, kuriai suskilus Arachosiją valdė indo-graikai. Vėliau Arachosiją valdė iranėniškos valstybės, iš Gandaros regiono, tokios kaip indo-skitai ir indo-partai, Kušanų imperija. Maždaug tuo metu Arachosija dar tapo žinoma kaip Baltoji Indija, krašte suklestėjo budizmo kultūra.
III a. kraštą nukariavo Sasanidai, ir Arachosija buvo valdoma kaip dalis Indijos satrapijos. V a. čia įsitvirtino , dar vėliau regioną kontroliavo eftalitai, ir galiausiai vėl susigrąžino Sasanidai. Šiems silpstant, VI a. Arachosijoje susiformavo vietinės smulkios budistinės valstybės su centrais , Jaguda ir kt. Rytinę Arachosiją kontroliavo Sindo .
VIII a. Arachosiją bandė nukariauti arabai, tačiau kalnuotas kraštas pasidavė labai sunkiai. Vietos gentys, susijungusios į smulkias karalystes, priešinosi naujai religijai. Svarbiausios vietos dinastijos buvo iš Kabulo ir iš Kandaharo. Galiausiai Safaridų dinastijos įkūrėjas apie 870 m. ginklu nukariavo budistines Arachosijos gentis ir islamizavo kraštą. Vėliau Arachosijos pavadinimas nunyko galutinai, ir jį pakeitė Zabulistano ir Afganistano pavadinimai.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Arachosija senoves gr Ἀraxwsia senoves persu 𐏃𐎼𐎢𐎺𐎫𐎡𐏁 Harahuvatis senovinis regionas dabartiniame vidurio Afganistane ir siaures vakaru Pakistane Veliau islamo laikais Arachosija tapo vadinama Afganistanu Senoves Irano regionas Arachosija 𐏃𐎼𐎢𐎺𐎫𐎡𐏁Salis vidurio Afganistanas siaures vakaru PakistanasTautosMiestai Arachotas Velesnis pav PustunistanasSenoves Irano regionai Persija Medija Hirkanija Parta Margiana Baktrija Sogdas Chorezmas Arija Arachosija Drangiana GedrosijaGeografijaArachosijos provincija Archemenidu imperijoje Arachosija kalnuotas krastas apemes rytine Irano kalnyno teritorija kuri buvo į rytus nuo Drangianos Siaures vakaruose jį uzdare Hindukusas uz kurio buvo Arija ir Baktrija o pietuose perejo į Gedrosija Rytine regiono riba buvo Suleimano kalnai uz kuriu is karto leidziamasi į derlinga Indo slenį Sinda ir Pandzaba Taip pat sia riba neretai buvo laikoma Indo upe siek tiek ryciau Į siaures rytus nuo Arachosijos buvo derlinga Gandhara Svarbiausios regiono upes buvo Zobas Arachotas Helmandas ir kt Arachoto upe dabartinis Argandabas ir prie jos stovejes Arachoto miestas dab Kandaharas dave pavadinima visam regionui IstorijaSenieji gyventojai Pirmieji spejami Arachosijos gyventojai buvo dravidai ar mundai kalnuota Arachosija jau VIII tukst pr m e tapo neolitines revoliucijos zidiniu ir cia suklestejo priesistorines Beludzistano zemdirbiu kulturos Arachosijoje isdygusios gyvenvietes kaip kad ir vaidino svarbu vaidmenį prekyboje tarp Badachsano ir siaurinio Indo slenio Nuo mazdaug 2600 m pr m e Arachosija buvo stipriai veikiama Indo slenio civilizacijos Apie 2000 m pr m e cia is siaures atejo iranenai kurie pamazele isstume ar asimiliavo vietinius gyventojaus Iranenai suformavo dabartiniu pustunu protevius kurie velesniuose graiku rastuose buvo įvardijami kaip paktijai I tukst pr m e graiku geografai minejo ir kitas gentis kaip kad Pargyetae Rhoplutae Sidri Eoritae Apridai Aspasii ir kt Persu ir graiku valdymas Afganistano istorijaArachosijaEftalitaiOmejadu KalifatasSafaridaiGaznevidai gt GuridaiMongolai gt TimuridaiSafavidai MogolaiDuranio imperijaEmyratas gt Demokratine RespublikaIslamiskoji valstybeIslamiskasis emyratasIslamiskoji respublikaIslamo emyratas VI a pr m e Arachosija atiteko Achemenidu imperijai ir tapo viena is jos satrapiju Įrasuose minimas Arachosijos vietininkas Vivana pilietinio karo metu buves lojalus IV a pr m e Aleksandras Didysis prijunge regiona prie savo imperijos ir atidave ja valdyti vietininkams Provincijos centru tarpo Po neilgo Seleukidu valdymo nuo 305 m pr m e Arachosija kurį laika valde Indijos Maurju imperija Nusilpus Maurjams 185 m pr m e Arachosijoje įsigalejo Graiku Baktru karalyste kuriai suskilus Arachosija valde indo graikai Veliau Arachosija valde iraneniskos valstybes is Gandaros regiono tokios kaip indo skitai ir indo partai Kusanu imperija Mazdaug tuo metu Arachosija dar tapo zinoma kaip Baltoji Indija kraste suklestejo budizmo kultura III a krasta nukariavo Sasanidai ir Arachosija buvo valdoma kaip dalis Indijos satrapijos V a cia įsitvirtino dar veliau regiona kontroliavo eftalitai ir galiausiai vel susigrazino Sasanidai Siems silpstant VI a Arachosijoje susiformavo vietines smulkios budistines valstybes su centrais Jaguda ir kt Rytine Arachosija kontroliavo Sindo VIII a Arachosija bande nukariauti arabai taciau kalnuotas krastas pasidave labai sunkiai Vietos gentys susijungusios į smulkias karalystes priesinosi naujai religijai Svarbiausios vietos dinastijos buvo is Kabulo ir is Kandaharo Galiausiai Safaridu dinastijos įkurejas apie 870 m ginklu nukariavo budistines Arachosijos gentis ir islamizavo krasta Veliau Arachosijos pavadinimas nunyko galutinai ir jį pakeite Zabulistano ir Afganistano pavadinimai