Беларусь
Deutschland
United States
France
Қазақстан
Lietuva
Россия
ประเทศไทย
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tin
Dekolonizacija
 | Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Dekolonizacija – kolonijų išsilaisvinimo iš metropolijų valdymo procesas, kuris baigiasi buvusių kolonijų nepriklausomybės pasiekimu. Dekolonizacija prasidėjo 1775 m. Amerikoje, bet didžiausią pagreitį įgavo po Antrojo pasaulinio karo, kai atsirado ir pati dekolonizacijos sąvoka.
Dekolonizacijos būdai
Dekolonizacija galima trimis būdais ar jų kombinacija:
- Asimiliacija
- Autonomija
- Nepriklausomybė
Asimiliacija
Asimiliacija yra toks dekolonizacijos būdas, kai vietiniams gyventojams suteikiamos tokios pačios pilietinės ir politinės teisės kaip ir metropolijoje, buvusią koloniją pilnai integruojant į metropoliją.
Tokio tipo sprendimai žinomi nuo seniausių laikų, pvz., Romos imperijoje Karakalos ediktu 212 m. visiems laisviesiems imperijos žmonėms suteikta Romos pilietybė. Tokio tipo reformas su savo kolonijomis bandė Prancūzija (Alžyras, „užjūrio departamentai“).
Autonomija
Pagal šį dekolonizacijos variantą centrinė metropolijos valdžia pasilieka sau užsienio reikalų, karinių klausimų ir tvarkos palaikymo funkcijas, o buvusių vyriausybės sprendžia visus kitus klausimus.
Tokiu principu veikė Jungtinės Karalystės dominijos – Australija, Naujoji Zelandija, Kanada.
Dekolonizacijos istorija
XVIII a.
Amerikos nepriklausomybės karas
Smulkiau žr. Amerikos nepriklausomybės karas
Anglijos kolonijose Amerikoje prasidėjo pirmasis dekolonizacijos judėjimas – anglų kolonistai siekė nepriklausomybės nuo Anglijos, taip paskatindami Ispanijos ir kitų Europos šalių kolonijų gyventojus.
Faktiškai tai nebuvo tipiškas dekolonizacijos judėjimas, nes nepriklausomybės siekė patys kolonistai, o ne vietiniai kolonijų gyventojai.
Santo Domingo nepriklausomybės karas
Plačiau žr. Dominikos Respublikos istorija
Nepriklausomybės karas prasidėjo Didžiosios Prancūzijos revoliucijos metu, kai dalis prancūzų revoliucionierių paskelbė apie vergų teisių sulyginimą (iki tol jie laikyti lyg dideliais vaikais, kuriems reikia vadovauti).
Vergų sukilimas pasibaigė pergale salos dalyje (Haitis), turtingesnėje rytinėje salos dalyje sukilimas buvo numalšintas.
Tikrieji Antilų salų čiabuviai, indėnai karibai ir kiti, tuo metu jau buvo išnaikinti, todėl negalėjo dalyvauti nepriklausomybės kare.
XIX a.
Iberijos kolonijų nepriklausomybė
Iberijos kolonijų nepriklausomybės judėjimamas vadovavo šių kolonijų kreolai. Indėnai šiuose veiksmuose beveik nedalyvavo.
Ispanijos kolonijų nepriklausomybė
Lotynų Amerikos nepriklausomybės judėjimą veikė prancūzų enciklopedistų idėjos bei Didžioji Prancūzijos revoliucija. Sukilėliai laimėjo prieš ispanų kolonijinę armiją ir pasiekė visų Ispanijos kolonijinių valdų Amerikoje nepriklausomybę.
Brazilijos nepriklausomybė
Brazilija kaip ir ispanų kolonijos pasiekė nepriklausomybę, tačiau be revoliucijos, o karūnavus vieną Portugalijos karališkosios šeimos narį.
JAV įtaka
Lotynų Amerikos nepriklausomybės judėjimus rėmė JAV (Monro doktrina). Ispanijos kolonijinę valdžią Kuboje ir Filipinuose JAV padėjo nuversti karinėmis intervencijomis. Šie JAV veiksmai didžiaja dalimi buvo skatinami jos pačios imperializmo.
XX a.
Skirtingai nuo daugelio XIX a. dekolonizacijos judėjimų, XX amžiuje dekolonizacija buvo skatinama vietinių kolonijų gyventojų, o ne jų metropolijų kolonistų. parodė, kad imperines valstybes galima nugalėti ir Azijos priklausymas nuo kolonijinių Europos imperijų nėra amžinas.
Rusijos imperijos dekolonizacija
Rusijos revoliucijos metu menševikai skelbė tautų apsisprendimo principą, tačiau nepripažino atskirų Rusijos teritorijų skelbtos nepriklausomybės (Suomija, Ukraina). 1917 m. spalį atėję į valdžią bolševikai pripažino nepriklausomybę paskelbusių valstybių suverenitetą (Ukraina, Baltijos šalys, Lenkija, Užkaukazės tautos). Likusioje Rusijos imperijos dalyje buvo įkurta Rusijos tarybų socialistinė federacinė respublika. Joje atskiroms tautoms buvo suteikta formali autonomija.
Panarabiška Jungtinės Karalystės politika
Pirmojo pasaulinio karo metu Jungtinė Karalystė per savo agentus (Lawrence) skatino Turkijos imperijos arabus sukilti. Po karo regione susikūrė naujos valstybės – Sirija, Irakas, Transjordanija, kurios tapo Tautų Sąjungos mandatinėmis teritorijomis, o po Antrojo pasaulinio karo – visiškai nepriklausomomis valstybėmis.
Vietnamo nepriklausomybės karas
- Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje ir Vietnamo karas.
1945 m. spalio mėn. Prancūzijos generolas Leclerc vėl užėmė Indokiniją. 1946 m. gruodžio mėn. vėl kilo karas, nes prancūzų valdžia, nepaisant daugelio kontaktų su Vietmino (Vietnamo patriotinių judėjimų federacijos) prezidentu Hošiminu, nesutarė dėl Vietnamo nepriklausomybės ir Kočinčino ateities. Kilęs dekolonizacinis karas buvo veikiamas Šaltojo karo realijų, nes Vietmine dominavo Indokinijos komunistų partija.
Prancūzija ieškojo politinio sprendimo ir 1948 m. liepą pripažino asocijuotą Vietnamo valstybę, įskaitant ir Kočinčiną, vadovaujamą imperatoriaus Bao Dai. Šis sprendimas nepakeitė karinės situacijos.
Karas internacionalizavosi 1949 m., kai Kinijos komunistai per Kinijos sieną su Indokinija pradėjo teikti tiesioginę paramą Vietminui. Vietminą iš pradžių rėmė ir JAV.
1954 m. prancūzai pralaimėjo Diên Biên Phu mūšį. Po to Prancūzija konfliktą sureguliuoti pasiūlė tarptautinėje konferencijoje Ženevoje, kur buvo paskelbta apie Laoso, Kambodžos ir Vietnamo nepriklausomybę. Laikinai Vietnamas buvo padalintas į dvi valstybes – Šiaurės Vietnamą vadovaujamą Hošimino ir Pietų VIetnamą vadovaujamą Bao Dai.
Rinkimai nebuvo surengti nei vienoje iš šių dalių, pietuose įsitvirtino amerikiečių remiama diktatūra. Tai išprovokavo Nacionalinio Išsivadavimo Fronto (NIF), populiariai žinomo kaip Vietkongas susikūrimą ir antrojo Indokinijos karo pradžią.
Alžyro nepriklausomybės karas
- Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Alžyro karas.
Alžyro karas prasidėjo 1954 m. po FLN įvykdytos serijos užpuolimų. Alžyras buvo laikomas Prancūzijos dalimi, o ne kolonija, čia gyveno apie milijoną europiečių kilmės gyventojų, vadintų „Pieds-Noirs“. Jie kategoriškai prieštaravo nepriklausomybei. Prancūzijos atstovai Alžyre nuolat stabdė ir bet kokias reformas skirtas Alžyro gyventojų asimiliacijai, Prancūzijos pilietybės suteikimui Alžyro musulmonams.
Prancūzams pavyko pasiekti karinių pergalių prieš sukilėlius, tačiau taikytos priemonės – kankinimai ir egzekucijos neigiamai paveikė metropolijos gyventojų požiūrį į karą. Į partizaninį karą įsitraukusių alžyriečių taip pat daugėjo, atskirais atvejai FLN veiksmai peraugdavo į civilių žudynes.
1959 m. pabaigoje generolas Šarlis de Golis pradėjo Alžyro nepriklausomybės pripažinimo procesą. 1959 m. rugsėjo 16 d. jis pripažino Alžyro teisę referendumu atsiskirti nuo Prancūzijos. Tai sukėlė Alžyro europiečių pasipriešinimą, ekstremistiškiausiai nusiteikę, vadovaujami kelių generolų 1961 m. bandė įvykdyti valstybės perversmą. Perversmui nepavykus, dalis Alžyro europiečių įkūrė Slaptąją karinę organizaciją (Organisation armée secrète – OAS), siekusią sutrukdyti deryboms su FLN. Organizacija siekė sukelti Prancūzijos armijoje sukilimą, įvykdė keletą žmogžudysčių Prancūzijoje. Nepaisant šių pastangų 1962 m. kovo 18 d. remiantis Eviano susitarimais buvo paskelbta Alžyro nepriklausomybė.
Nepriklausomybės paskelbimą lydėjo Alžyre likusių europiečių ir Prancūzijos pusėje kovojusių Alžyro musulmonų žudynės.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Dekolonizacija koloniju issilaisvinimo is metropoliju valdymo procesas kuris baigiasi buvusiu koloniju nepriklausomybes pasiekimu Dekolonizacija prasidejo 1775 m Amerikoje bet didziausia pagreitį įgavo po Antrojo pasaulinio karo kai atsirado ir pati dekolonizacijos savoka Baltijos saliu tremtiniu protesto zenklas nuo XX amziaus antrosios puses raginantis JT panaikinti sovietinį kolonializma Baltijos salyse Dekolonizacijos budaiDekolonizacija galima trimis budais ar ju kombinacija Asimiliacija Autonomija NepriklausomybeAsimiliacija Asimiliacija yra toks dekolonizacijos budas kai vietiniams gyventojams suteikiamos tokios pacios pilietines ir politines teises kaip ir metropolijoje buvusia kolonija pilnai integruojant į metropolija Tokio tipo sprendimai zinomi nuo seniausiu laiku pvz Romos imperijoje Karakalos ediktu 212 m visiems laisviesiems imperijos zmonems suteikta Romos pilietybe Tokio tipo reformas su savo kolonijomis bande Prancuzija Alzyras uzjurio departamentai Autonomija Pagal sį dekolonizacijos varianta centrine metropolijos valdzia pasilieka sau uzsienio reikalu kariniu klausimu ir tvarkos palaikymo funkcijas o buvusiu vyriausybes sprendzia visus kitus klausimus Tokiu principu veike Jungtines Karalystes dominijos Australija Naujoji Zelandija Kanada Dekolonizacijos istorijaXVIII a Amerikos nepriklausomybes karas Smulkiau zr Amerikos nepriklausomybes karas Anglijos kolonijose Amerikoje prasidejo pirmasis dekolonizacijos judejimas anglu kolonistai sieke nepriklausomybes nuo Anglijos taip paskatindami Ispanijos ir kitu Europos saliu koloniju gyventojus Faktiskai tai nebuvo tipiskas dekolonizacijos judejimas nes nepriklausomybes sieke patys kolonistai o ne vietiniai koloniju gyventojai Santo Domingo nepriklausomybes karas Placiau zr Dominikos Respublikos istorija Nepriklausomybes karas prasidejo Didziosios Prancuzijos revoliucijos metu kai dalis prancuzu revoliucionieriu paskelbe apie vergu teisiu sulyginima iki tol jie laikyti lyg dideliais vaikais kuriems reikia vadovauti Vergu sukilimas pasibaige pergale salos dalyje Haitis turtingesneje rytineje salos dalyje sukilimas buvo numalsintas Tikrieji Antilu salu ciabuviai indenai karibai ir kiti tuo metu jau buvo isnaikinti todel negalejo dalyvauti nepriklausomybes kare XIX a Iberijos koloniju nepriklausomybe Iberijos koloniju nepriklausomybes judejimamas vadovavo siu koloniju kreolai Indenai siuose veiksmuose beveik nedalyvavo Ispanijos koloniju nepriklausomybe Lotynu Amerikos nepriklausomybes judejima veike prancuzu enciklopedistu idejos bei Didzioji Prancuzijos revoliucija Sukileliai laimejo pries ispanu kolonijine armija ir pasieke visu Ispanijos kolonijiniu valdu Amerikoje nepriklausomybe Brazilijos nepriklausomybe Brazilija kaip ir ispanu kolonijos pasieke nepriklausomybe taciau be revoliucijos o karunavus viena Portugalijos karaliskosios seimos narį JAV įtaka Lotynu Amerikos nepriklausomybes judejimus reme JAV Monro doktrina Ispanijos kolonijine valdzia Kuboje ir Filipinuose JAV padejo nuversti karinemis intervencijomis Sie JAV veiksmai didziaja dalimi buvo skatinami jos pacios imperializmo XX a Skirtingai nuo daugelio XIX a dekolonizacijos judejimu XX amziuje dekolonizacija buvo skatinama vietiniu koloniju gyventoju o ne ju metropoliju kolonistu parode kad imperines valstybes galima nugaleti ir Azijos priklausymas nuo kolonijiniu Europos imperiju nera amzinas Rusijos imperijos dekolonizacija Rusijos revoliucijos metu mensevikai skelbe tautu apsisprendimo principa taciau nepripazino atskiru Rusijos teritoriju skelbtos nepriklausomybes Suomija Ukraina 1917 m spalį ateje į valdzia bolsevikai pripazino nepriklausomybe paskelbusiu valstybiu suvereniteta Ukraina Baltijos salys Lenkija Uzkaukazes tautos Likusioje Rusijos imperijos dalyje buvo įkurta Rusijos tarybu socialistine federacine respublika Joje atskiroms tautoms buvo suteikta formali autonomija Panarabiska Jungtines Karalystes politika Pirmojo pasaulinio karo metu Jungtine Karalyste per savo agentus Lawrence skatino Turkijos imperijos arabus sukilti Po karo regione susikure naujos valstybes Sirija Irakas Transjordanija kurios tapo Tautu Sajungos mandatinemis teritorijomis o po Antrojo pasaulinio karo visiskai nepriklausomomis valstybemis Vietnamo nepriklausomybes karas Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje ir Vietnamo karas 1945 m spalio men Prancuzijos generolas Leclerc vel uzeme Indokinija 1946 m gruodzio men vel kilo karas nes prancuzu valdzia nepaisant daugelio kontaktu su Vietmino Vietnamo patriotiniu judejimu federacijos prezidentu Hosiminu nesutare del Vietnamo nepriklausomybes ir Kocincino ateities Kiles dekolonizacinis karas buvo veikiamas Saltojo karo realiju nes Vietmine dominavo Indokinijos komunistu partija Prancuzija ieskojo politinio sprendimo ir 1948 m liepa pripazino asocijuota Vietnamo valstybe įskaitant ir Kocincina vadovaujama imperatoriaus Bao Dai Sis sprendimas nepakeite karines situacijos Karas internacionalizavosi 1949 m kai Kinijos komunistai per Kinijos siena su Indokinija pradejo teikti tiesiogine parama Vietminui Vietmina is pradziu reme ir JAV 1954 m prancuzai pralaimejo Dien Bien Phu musį Po to Prancuzija konflikta sureguliuoti pasiule tarptautineje konferencijoje Zenevoje kur buvo paskelbta apie Laoso Kambodzos ir Vietnamo nepriklausomybe Laikinai Vietnamas buvo padalintas į dvi valstybes Siaures Vietnama vadovaujama Hosimino ir Pietu VIetnama vadovaujama Bao Dai Rinkimai nebuvo surengti nei vienoje is siu daliu pietuose įsitvirtino amerikieciu remiama diktatura Tai isprovokavo Nacionalinio Issivadavimo Fronto NIF populiariai zinomo kaip Vietkongas susikurima ir antrojo Indokinijos karo pradzia Alzyro nepriklausomybes karas Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Alzyro karas Alzyro karas prasidejo 1954 m po FLN įvykdytos serijos uzpuolimu Alzyras buvo laikomas Prancuzijos dalimi o ne kolonija cia gyveno apie milijona europieciu kilmes gyventoju vadintu Pieds Noirs Jie kategoriskai priestaravo nepriklausomybei Prancuzijos atstovai Alzyre nuolat stabde ir bet kokias reformas skirtas Alzyro gyventoju asimiliacijai Prancuzijos pilietybes suteikimui Alzyro musulmonams Prancuzams pavyko pasiekti kariniu pergaliu pries sukilelius taciau taikytos priemones kankinimai ir egzekucijos neigiamai paveike metropolijos gyventoju poziurį į kara Į partizaninį kara įsitraukusiu alzyrieciu taip pat daugejo atskirais atvejai FLN veiksmai peraugdavo į civiliu zudynes 1959 m pabaigoje generolas Sarlis de Golis pradejo Alzyro nepriklausomybes pripazinimo procesa 1959 m rugsejo 16 d jis pripazino Alzyro teise referendumu atsiskirti nuo Prancuzijos Tai sukele Alzyro europieciu pasipriesinima ekstremistiskiausiai nusiteike vadovaujami keliu generolu 1961 m bande įvykdyti valstybes perversma Perversmui nepavykus dalis Alzyro europieciu įkure Slaptaja karine organizacija Organisation armee secrete OAS siekusia sutrukdyti deryboms su FLN Organizacija sieke sukelti Prancuzijos armijoje sukilima įvykde keleta zmogzudysciu Prancuzijoje Nepaisant siu pastangu 1962 m kovo 18 d remiantis Eviano susitarimais buvo paskelbta Alzyro nepriklausomybe Nepriklausomybes paskelbima lydejo Alzyre likusiu europieciu ir Prancuzijos puseje kovojusiu Alzyro musulmonu zudynes