Беларусь
Deutschland
United States
France
Қазақстан
Lietuva
Россия
ประเทศไทย
Украина
Turkmėnistanas turkm TürkmenistanVėliava HerbasHimnas Nepriklausomo neutralaus Turkmėnistano himnas Turkmėnija žem
Turkmėnija
| Turkmėnistanas turkm. Türkmenistan | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| |||||
| Himnas: „Nepriklausomo, neutralaus Turkmėnistano himnas“ | |||||
 Turkmėnija žemėlapyje | |||||
| Valstybinė kalba | turkmėnų | ||||
| Sostinė ir didžiausias miestas | Ašchabadas | ||||
| Valstybės vadovai • Prezidentas • - • - | Serdaras Berdimuhamedovas - - | ||||
| Plotas • Iš viso • % vandens | 491 210 km2 (52) 4,9 % | ||||
| Gyventojų • 2020 • Tankis | 6 031 187 (113) 10,5 žm./km2 (221) | ||||
| BVP • Iš viso • Vienam gyventojui | 2018 42,764 mlrd. $ (81) 7 411$ (68) | ||||
| Valiuta | Turkmėnistano manatas (TMM) | ||||
| Laiko juosta • Vasaros laikas | UTC+5 netaikomas | ||||
| Nepriklausomybė Paskelbta | nuo Sovietų Sąjungos 1991 m. spalio 27 d. | ||||
| Interneto kodas | .tm | ||||
| Telefono kodas | +993 | ||||
Turkmėnistanas, arba Turkmėnija (turkm. Türkmenistan) – valstybė Vidurinėje Azijoje. Šiaurės vakaruose ribojasi su Kazachstanu, šiaurėje ir šiaurės rytuose – su Uzbekija, pietryčiuose – su Afganistanu, pietvakariuose – su Iranu. Vakaruose Turkmėnistano krantus skalauja Kaspijos jūra. Šalies sostinė ir didžiausias miestas – Ašchabadas. Turkmėnistane gyvena 5,6 mln. gyventojų – mažiau nei bet kurioje kitoje Centrinės Azijos valstybėje.
Turkmėnistane yra šeštas pagal dydį gamtinių dujų telkinys. Didžioji dalis šalies yra Karakumų dykumoje. Nuo 1993 m. iki 2017 m. valdžia piliečiams suteikdavo nemokamą elektrą, vandenį ir gamtines dujas.
Turkmėnistanas nuo nepriklausomybės paskelbimo buvo valdomas prezidento visam gyvenimui Saparmurato Nijazovo (dar žinomo titulu Turkmėnbašis). Šiam 2006 m. mirus, po metų rinkimuose didele balsų persvara išrinktas Gurbangulis Berdimuhamedovas. Anot organizacijos Human Rights Watch, „Turkmėnistanas išlieka viena represyviausių valstybių pasaulyje. Šalis yra neprieinama nepriklausomiems tikrintojams, spauda ir religinės laisvės patiria drakoniškus suvaržymus, o žmogaus teisių gynėjai ir kiti atkyvistai gyvena nuolatinėje baimėje patirti valdžios represijas.“ Kita vertus, šalyje panaikinta mirties bausmė.
Istorija
Turkmėnistano teritorija turi ilgą ir permainingą istoriją – šias žemes skirtingų imperijų armijos viena paskui kitą užkariaudavo pakeliui į labiau klestinčias teritorijas. Skirtingais laikais regionas priklausė įvairioms imperijoms: senovės Persijos imperijoms, Makedonijai. VII amžiuje buvo užkariauta arabų, kurie su savimi atsinešė islamą ir vidurio rytų kultūrą. XI amžiuje dabartinio Turkmėnistano teritoriją užkariavusios ogūzų tiurkų gentys susimaišiusios su vietiniais iraniečiais davė pradžią turkmėnų tautai. Šiame amžiuje susikūrė pirmoji turkmėnų valstybė – Seldžiukų imperija. Ši imperija sužlugo XII amžiuje. Iki XIX amžiaus Turkmėnistano teritorija vėl priklausė įvairiems užkariautojams: Mongolų imperijai, Persijai, Chivai, Bucharai, Afganistanui.
Tarp 1865 m. ir 1885 m. Turkmėnistanas buvo aneksuotas Rusijos imperijos. 1924 m. Turkmėnija tapo viena iš Sovietų Sąjungos valstybių, kol 1991 m. jai subyrėjus, Turkmėnija tapo nepriklausoma valstybe. Tuometinis vadovas Saparmuratas Nijazovas liko vadovauti valstybei, 1991 m. išrinktas pirmuoju prezidentu, o 1999 m. pasiskelbė prezidentu visam gyvenimui. 2006 m. jam netikėtai mirus, jo postą užėmė premjero ministro pavaduotojas Gurbangulis Berdymuchamedovas.
Politinė sistema
Turkmėnistane veikia , prezidentas yra ir valstybės, ir vyriausybės galva. Turkmėnistane yra .
Administracinis suskirstymas
| Vieta | Sostinė | Plotas | Gyventojai (2005)[reikalingas šaltinis] | Skaičius |
|---|---|---|---|---|
| Ahalo velajatas | Anau | 97160 km² | 939,700 | 1 |
| Balkano velajatas | Balkanabatas | 139270 km² | 553,500 | 2 |
| Dašoguzo velajatas | Dašoguzas | 73430 km² | 1,370,400 | 3 |
| Lebapo velajatas | Turkmenabatas | 93730 km² | 1,334,500 | 4 |
| Maro velajatas | Maras | 87150 km² | 1,480,400 | 5 |
Geografija
Visoje centrinėje Turkmėnistano teritorijoje plyti Turano žemuma bei joje esanti Karakumų dykuma. Turano žemuma sudaro apie 80 % šalies teritorijos. Vidutinis šalies teritorijos aukštis yra 100–200 metrų virš jūros lygio. Palei pietvakarinę sieną tęsiasi Kopetdago kalnagūbris, kurio aukščiausia viršūnė Turkmėnistano teritorijoje siekia 2912 metrų. Dvi kitos aukštos vietovės šalyje – prie vakarinės sienos esantis ir prie rytinės sienos esantis . Pastarajame kalnagūbryje yra aukščiausia šalies vieta – 3139 metrų Ayrybaba viršūnė. Didžiausios upės: Amudarja, Murgabas (kitur vadinamas Bartangu) ir Tedženas.
Klimatas beveik visoje šalyje subtropinis su mažu kritulių kiekiu. Didžiausias kritulių kiekis iškrinta tarp sausio ir gegužės. Daugiausiai kritulių iškrinta Kopetdago kalnuose.
Sausumos sienos ilgis 3736 km, iš jų 744 km – su Afganistanu, 992 km – su Iranu, 379 km su Kazachija ir 1621 km – su Uzbekija. Kranto linijos ilgis 1768 km Kaspijos jūroje.
Naudingos iškasenos: nafta, gamtinės dujos, druska. Drėkinamos žemės plotas 18000 km². (2003 metų duomenimis).
Ekonomika
Didžiąją Turkmėnijos dalį užima dykuma, o žemės ūkis išvystytas dirbtinai drėkinamose oazėse. Apie pusę šios žemės yra naudojama medvilnės auginimui. Šalis buvo 10-a pasaulyje pagal pagaminamos medvilnės kiekį, tačiau prastas derlius pastaruoju metu sumažino medvilnės eksportą apie 50 %.
Turkmėnija turi didelius gamtinių dujų ir naftos rezervus. Pagal gamtinių dujų rezervus Turkmėnija užimą 15-ą vietą pasaulyje. Patikimų dujų eksporto maršrutų stoka yra viena iš pagrindinių šalies ekonomikos problemų.
Privatizacija ir ūkio pertvarkymas Turkmėnijoje vykdomi lėtai. Šalies ekonomika paremta žaliavų eksportu ir nenašiu valstybiniu sektorium. 2004 m. duomenimis, nedarbas siekė 60 %.
Turkmėnijos statistiniai ekonomikos rodikliai yra valstybinė paslaptis, todėl galimos didelės paklaidos.
Demografija
- Etninės grupės: turkmėnai 77 %, uzbekai 9 %, rusai 7 %, kazachai 2 %, kitos 5 %.
- Išpažįstamos religijos: musulmonai 89 %, rytų ortodoksai 9 %, kitos 2 %.
- Kalbų pasiskirstymas: turkmėnų kalba 72 %, rusų 12 %, uzbekų 9 %, kitos kalbos 7 %.
- Vidutinė gyvenimo trukmė: 61 m.
Kultūra
Trys vietovės Turkmėnijoje įtrauktos į UNESCO paveldo sąrašą kaip kultūrinės vertybės – Senovės Mervas, Kunja Urgenčas, partų tvirtovės Nisoje.
Kita informacija
- Turkmėnijos karinės pajėgos
- Turkmėnijos šventės
Šaltiniai
- „World Population Prospects – Population Division – United Nations“. population.un.org.
- „Turkmenistan“. Tarptautinis valiutos fondas. Nuoroda tikrinta 2016-06-02.
- „Turkmen ruler ends free power, gas, water – World News“. Hürriyet Daily News.
- „World Report 2014: Turkmenistan“. Hrw.org. 2 January 2014. Nuoroda tikrinta 28 January 2015.
- CIA – The World Fact Book – Rank Order – Natural gas – proved reserves Archyvuota kopija 2013-03-09 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos
- CŽV faktų knyga Archyvuota kopija 2007-06-12 iš Wayback Machine projekto. (angl.)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris
Turkmenistanas turkm TurkmenistanVeliava HerbasHimnas Nepriklausomo neutralaus Turkmenistano himnas Turkmenija zemelapyjeValstybine kalba turkmenuSostine ir didziausias miestas AschabadasValstybes vadovai Prezidentas Serdaras Berdimuhamedovas Plotas Is viso vandens 491 210 km2 52 4 9 Gyventoju 2020 Tankis 6 031 187 113 10 5 zm km2 221 BVP Is viso Vienam gyventojui 2018 42 764 mlrd 81 7 411 68 Valiuta Turkmenistano manatas TMM Laiko juosta Vasaros laikas UTC 5 netaikomasNepriklausomybe Paskelbta nuo Sovietu Sajungos 1991 m spalio 27 d Interneto kodas tmTelefono kodas 993 Turkmenistanas arba Turkmenija turkm Turkmenistan valstybe Vidurineje Azijoje Siaures vakaruose ribojasi su Kazachstanu siaureje ir siaures rytuose su Uzbekija pietryciuose su Afganistanu pietvakariuose su Iranu Vakaruose Turkmenistano krantus skalauja Kaspijos jura Salies sostine ir didziausias miestas Aschabadas Turkmenistane gyvena 5 6 mln gyventoju maziau nei bet kurioje kitoje Centrines Azijos valstybeje Turkmenistane yra sestas pagal dydį gamtiniu duju telkinys Didzioji dalis salies yra Karakumu dykumoje Nuo 1993 m iki 2017 m valdzia pilieciams suteikdavo nemokama elektra vandenį ir gamtines dujas Turkmenistanas nuo nepriklausomybes paskelbimo buvo valdomas prezidento visam gyvenimui Saparmurato Nijazovo dar zinomo titulu Turkmenbasis Siam 2006 m mirus po metu rinkimuose didele balsu persvara isrinktas Gurbangulis Berdimuhamedovas Anot organizacijos Human Rights Watch Turkmenistanas islieka viena represyviausiu valstybiu pasaulyje Salis yra neprieinama nepriklausomiems tikrintojams spauda ir religines laisves patiria drakoniskus suvarzymus o zmogaus teisiu gynejai ir kiti atkyvistai gyvena nuolatineje baimeje patirti valdzios represijas Kita vertus salyje panaikinta mirties bausme IstorijaPagrindinis straipsnis Turkmenijos istorija Turkmenistano teritorija turi ilga ir permaininga istorija sias zemes skirtingu imperiju armijos viena paskui kita uzkariaudavo pakeliui į labiau klestincias teritorijas Skirtingais laikais regionas priklause įvairioms imperijoms senoves Persijos imperijoms Makedonijai VII amziuje buvo uzkariauta arabu kurie su savimi atsinese islama ir vidurio rytu kultura XI amziuje dabartinio Turkmenistano teritorija uzkariavusios oguzu tiurku gentys susimaisiusios su vietiniais iranieciais dave pradzia turkmenu tautai Siame amziuje susikure pirmoji turkmenu valstybe Seldziuku imperija Si imperija suzlugo XII amziuje Iki XIX amziaus Turkmenistano teritorija vel priklause įvairiems uzkariautojams Mongolu imperijai Persijai Chivai Bucharai Afganistanui Tarp 1865 m ir 1885 m Turkmenistanas buvo aneksuotas Rusijos imperijos 1924 m Turkmenija tapo viena is Sovietu Sajungos valstybiu kol 1991 m jai subyrejus Turkmenija tapo nepriklausoma valstybe Tuometinis vadovas Saparmuratas Nijazovas liko vadovauti valstybei 1991 m isrinktas pirmuoju prezidentu o 1999 m pasiskelbe prezidentu visam gyvenimui 2006 m jam netiketai mirus jo posta uzeme premjero ministro pavaduotojas Gurbangulis Berdymuchamedovas Politine sistemaPagrindinis straipsnis Turkmenistane veikia prezidentas yra ir valstybes ir vyriausybes galva Turkmenistane yra Administracinis suskirstymasTurkmenistano provincijosVieta Sostine Plotas Gyventojai 2005 reikalingas saltinis SkaiciusAhalo velajatas Anau 97160 km 939 700 1Balkano velajatas Balkanabatas 139270 km 553 500 2Dasoguzo velajatas Dasoguzas 73430 km 1 370 400 3Lebapo velajatas Turkmenabatas 93730 km 1 334 500 4Maro velajatas Maras 87150 km 1 480 400 5GeografijaPagrindinis straipsnis Turkmenistano topografija Visoje centrineje Turkmenistano teritorijoje plyti Turano zemuma bei joje esanti Karakumu dykuma Turano zemuma sudaro apie 80 salies teritorijos Vidutinis salies teritorijos aukstis yra 100 200 metru virs juros lygio Palei pietvakarine siena tesiasi Kopetdago kalnagubris kurio auksciausia virsune Turkmenistano teritorijoje siekia 2912 metru Dvi kitos aukstos vietoves salyje prie vakarines sienos esantis ir prie rytines sienos esantis Pastarajame kalnagubryje yra auksciausia salies vieta 3139 metru Ayrybaba virsune Didziausios upes Amudarja Murgabas kitur vadinamas Bartangu ir Tedzenas Klimatas beveik visoje salyje subtropinis su mazu krituliu kiekiu Didziausias krituliu kiekis iskrinta tarp sausio ir geguzes Daugiausiai krituliu iskrinta Kopetdago kalnuose Sausumos sienos ilgis 3736 km is ju 744 km su Afganistanu 992 km su Iranu 379 km su Kazachija ir 1621 km su Uzbekija Kranto linijos ilgis 1768 km Kaspijos juroje Naudingos iskasenos nafta gamtines dujos druska Drekinamos zemes plotas 18000 km 2003 metu duomenimis EkonomikaPagrindinis straipsnis Turkmenijos ekonomika Didziaja Turkmenijos dalį uzima dykuma o zemes ukis isvystytas dirbtinai drekinamose oazese Apie puse sios zemes yra naudojama medvilnes auginimui Salis buvo 10 a pasaulyje pagal pagaminamos medvilnes kiekį taciau prastas derlius pastaruoju metu sumazino medvilnes eksporta apie 50 Turkmenija turi didelius gamtiniu duju ir naftos rezervus Pagal gamtiniu duju rezervus Turkmenija uzima 15 a vieta pasaulyje Patikimu duju eksporto marsrutu stoka yra viena is pagrindiniu salies ekonomikos problemu Privatizacija ir ukio pertvarkymas Turkmenijoje vykdomi letai Salies ekonomika paremta zaliavu eksportu ir nenasiu valstybiniu sektorium 2004 m duomenimis nedarbas sieke 60 Turkmenijos statistiniai ekonomikos rodikliai yra valstybine paslaptis todel galimos dideles paklaidos DemografijaTurkmenas tradiciniais drabuziaisPagrindinis straipsnis Turkmenijos demografija Etnines grupes turkmenai 77 uzbekai 9 rusai 7 kazachai 2 kitos 5 Ispazįstamos religijos musulmonai 89 rytu ortodoksai 9 kitos 2 Kalbu pasiskirstymas turkmenu kalba 72 rusu 12 uzbeku 9 kitos kalbos 7 Vidutine gyvenimo trukme 61 m KulturaPagrindinis straipsnis Trys vietoves Turkmenijoje įtrauktos į UNESCO paveldo sarasa kaip kulturines vertybes Senoves Mervas Kunja Urgencas partu tvirtoves Nisoje Kita informacijaTurkmenijos karines pajegos Turkmenijos sventesSaltiniai World Population Prospects Population Division United Nations population un org Turkmenistan Tarptautinis valiutos fondas Nuoroda tikrinta 2016 06 02 Turkmen ruler ends free power gas water World News Hurriyet Daily News World Report 2014 Turkmenistan Hrw org 2 January 2014 Nuoroda tikrinta 28 January 2015 CIA The World Fact Book Rank Order Natural gas proved reserves Archyvuota kopija 2013 03 09 is Wayback Machine projekto NuorodosVikizodynas Laisvajame zodyne yra terminas Turkmenija CZV faktu knyga Archyvuota kopija 2007 06 12 is Wayback Machine projekto angl