Беларусь
Қазақстан
Lietuva
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Technologija
 | Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Technologija – sąvoka, apibūdinanti išteklių (gamtinių, intelektinių, finansinių, žmogiškųjų, erdvinių, laikinių ir pan.) praktinį taikymą, dažniausiai sukuriant virtualų (programinė įranga, algoritmai, politikos, sporto, mokymo, auklėjimo, gydymo, verslo ir pan. procesai) ar materialų objektą (techniką). Technologija taip pat reiškia žmogaus sukurtų bet kokios tikslingos veiklos produktų ir procesų (iš jų ir gamybos procesų) visumą.
Iš esmės technologija reiškia produktyviųjų žinių visumą, kuria remiantis tampa galima tikslinga praktinė veikla, transformuojanti išteklius į reikiamus procesus, produktus ar paslaugas. Terminas „technologija“ kilo iš graikų kalbos žodžio τεχνολογία – τέχνη „menas, amatas“ + λογία „sąvoka, mokslas“.
XXI a. techologija suprantama kaip produktyviųjų žinių organizavimas siekiant praktinių tikslų.
Žmonės technologiją pradėjo naudoti dar priešistoriniais laikais, kai iš gamtinių išteklių sukūrė pirmuosius paprastus įrankius – titnaginius grandiklius, peilius, ietis, vėliau – odinius ir kailinius drabužius, palapines, akmeninius strėlių antgalius; papuošalus iš akmenų, kaulų, kriauklelių ir perlų. Svarbiausias priešistorinis žmonių atradimas – sugebėjimas kontroliuoti ugnį, padidino maisto atsargas, o vientiso medinio rato išradimas visiškai pakeitė požiūrį į transportą. Tokios technologijos, kaip globalusis ryšys ir internetas, sumažino fizinius komunikacijos atstumus ir suteikė žmonėms naujas bendravimo galimybes. Tačiau ne visa technologija naudojama taikiais tikslais: nuo seniausių laikų naikinamoji ginklų galia vis progresavo, kol kuoka virto branduoliniu ginklu.
Technologija įvairiais būdais pakeitė žmonių visuomenę ir jos gyvenamąją aplinką. Daugelyje pasaulio valstybių technologijos padėjo išplėtoti ekonomiką (galiausiai sukurdama šiandieninį globalizacijos procesą) ir sukūrė XXI a. žmonijos civilizacijai charakteringą gyvenimo kokybę. Dėl daugybės technologinių procesų atsirado ir nepageidaujamas šalutinis efektas – aplinkos užterštumas, Žemės išteklių išeikvojimas. Technologijų plėtra nuolat keičia civilizaciją ir iškelia naujas problemas gyvybės etikos, tokias kaip , eutanazija, abortai ir pan.
Technologijos esmė
Technologija yra sąvoka, reiškianti žmogaus protinių ir fizinių pastangų (įgūdžių), jo turimų žinių bei sukurtų darbo įrankių (technikos) ir ekonominių išteklių visumą, pritaikomą kuriant materialų ar nematerialų ar procesą. Technologijos – tai būdai ir priemonės sukurti norimą daiktą ar procesą. Egiptiečiai popierių gamindavo iš papirusinių viksvuolių šerdžių, pasitelkdami savo sukurtą apdirbimo technologiją; kelių ir daugiau daiktų naudojimu bei žmogaus žiniomis ir įgūdžiais pagrįsta gamybos procesų visuma, pavyzdžiui, medžio apdirbimo technologiją pirmiausia sudaro turima žaliava – mediena, antra, žmogaus turimi medienos apdirbimo įrankiai – paprastieji darbo įnagiai arba sunkiosios technikos mašinos, ir trečia – žmogaus teorinės ir praktinės žinios apie medžio apdirbimą. Kaip galutinis rezultatas vis tiek sukuriamas žmogui reikalingas daiktas – statybose naudojama apdirbta medžiaga, kurią galima naudoti kitiems gamybos procesams ir pagaminti kitus materialius objektus – popierių, baldus ir kt. Technologijas galima skirstyti įvairiais pjūviais. Technologijos tokiu būdu gali būti materialios ir nematerialios.
Materialiąsias technologijas sudaro pirmapradės ir daugiapradės technologijos. Pirmapradės technologijos produktai – tai pirmieji žmonių sukurti daiktai – paprastieji įnagiai ir primityvūs papuošalai, kuriems pagaminti prireikė tik žmogaus proto ir fizinių pastangų, paprastų medžiagų ir ne daugiau kaip vieno kito įrankio. Ugnies atradimas irgi yra priskiriamas prie pirmapradžių technologijų, tačiau vėliau, o šiandien ir dauguma išlikusių Lotynų Amerikos ir Afrikos genčių, žmonės ugnį išgaudavo lanku sukant lazdelę, įstatytą į medinį pagalį, taigi tolimesnis ugnies naudojimas tapo daugiapradis.
Daugiapradės materialiosios technologijos – tai visos žmogaus sukurtos technologijos, atsiradusios po pirmykščių pirmapradžių technologijų naudojimo. Daugiaprades technologijas sudaro (transporto, informacijos, komunikacijos, agrariniai, žmogaus buities ir laisvalaikio, maisto, statybų, , elektronikos, aplinkosaugos, metalurgijos, aviacijos ir kosmonautikos, kalnakasybos ir kt.) technologijos. Tokių technologijų techniniai produktai yra, pavyzdžiui, automobiliai, kompiuteriai, televizoriai, lėktuvai, kranai, kombainai, ir kt. Daugiapradė materialioji technologija – tai technologija, sukurta kitų technologijų ar technikos įrankių pagalba, remiantis žmogaus žįgūdžiais bei turimomis žaliavomis.
Nematerialias technologijas sudaro kompiuterių programinė įranga, verslo, vadybos, politikos, teisėtvarkos, sporto, medicinos, žiniasklaidos, auklėjimo, mokymo procesai ir sistemos.
Nicholas Carr knygoje „Seklumos“ siūlo kitą kategorinį skirstymo būdą. Tai gali būti technologijos:
- padidinančios vikrumą ar fizinę jėgą - plūgas, adata, ginklas, kranas...;
- praplečiančios pojūčius - mikroskopas, teleskopas, geigerio skaitiklis, radioteleskopas...;
- keičiančios gamtą - irigacija, genetiškai modifikuotas maistas, dirbtinis apvaisinimas...;
- intelektinės technologijos - žemėlapis, laikrodis,knyga, kompiuteris, mokykla, internetas...
Mokslas, inžinerija ir technologija
Mokslas yra sistemingas tyrinėjimo ar studijavimo procesas, kurio tikslas yra objektyvus pažinimas. Išspręsti mokslinę problemą reiškia įgyti daugiau objektyvių žinių ir įgauti gilesnį supratimą apie supančią aplinką ir jos reiškinius. Tik išvystę mokslinį pažinimą, žmonės galėjo savo sukauptas žinias panaudoti technologijoms sukurti, kad patenkintų savo kintančius poreikius.
Inžinerija – tai disciplina, pritaikanti žmogaus turimas fizikos, chemijos, matematikos ir biologijos žinias įvairiose praktinėse sferose, be kita ko, ir gamybos procesų bei technikos kūrime, derinime ir tobulinime. Taigi tik su inžinerijos pagalba, žmogus sugebėjo pritaikyti mokslo ir amato žinias, kad įvaldytų mašinų, įrengimų kūrimą ir naudojimą.
Filosofiniai technologijų aspektai
Filosofiniuose ginčuose dėl technologijų įtakos visuomenei, nesutariama, ar technologija pagerino žmogaus gyvenimo sąlygas, ar jas blogina. , anarchistinis primityvizmas ir kiti panašūs judėjimai kritikuoja šiuolaikinio pasaulio gamybines technologijas, tvirtindami, jog jos kenkia aplinkai ir supriešina žmones; ir ideologijų šalininkai teigia, kad technologinį progresą reikia tęsti, nes jis naudingas visai žmonijai. Išties netolimoje praeityje buvo manoma, kad technologinis išsivystymas būdingas tik žmonėms, tačiau neseni moksliniai tyrimai rodo, kad kiti primatai ir tam tikros delfinų bendruomenės išvystė tam tikrus technologinius gebėjimus ir išmoko juos perduoti kitoms kartoms.
Filosofai, vertinantys technologijų įtaką žmonijos istorijai, sąlyginai gali būti suskirstyti į dvi kryptis - (pvz. , Karl Marx) ir (pvz. , ). Technologiniai deterministai teigia, kad technologijos yra istorijoje veikianti jėga, nepriklausanti nuo žmogaus valios. Anot jų, mes neturime pasirinkimo, naudoti ar ne ginklus, elektrą, internetą. Kraštutinis determinizmas teigia, kad mes (žmonės) esame tik tarpinė evoliucijos grandis, skirta kurti technologijas, kol jos nemoka daugintis pačios. Kai jos pradės daugintis pačios, mūsų jau nebereikės. Instrumentalistai priešingai, mano, kad technologijos tai tik negyvi įrankiai mūsų tikslams pasiekti ir tik nuo mūsų priklauso, kokį poveikį jie daro mūsų gyvenimui.
Technologijų istorija
Pagrindinis straipsnis:
Technologijos yra kintantis ir tobulėjantis civilizacijos pagrindas. Nuo seniausių laikų iki dabarties, žmonių sukurtos technologijos ir technika patobulėjo kelis tūkstančius kartų – buvo amžiai, kai žmogus stengėsi tik išgyventi, primityviais ginklais gindamasis nuo laukinių žvėrių ir neorganizuotai ieškodamas maisto; vėlesniais laikais žmonės evoliucionavo – padidėjo jų smegenys, taigi ir protingumas bei sumanumas – jie išrado efektyvesnius apsigynimo būdus, ėmė verstis žemdirbyste, prisijaukino kitus gyvūnus – pirmuosius naminius gyvulius – susikūrė sau pastogę, atrado amatus. Apie 4000 metų pr. m. e. Tigro ir Eufrato tarpupyje bei Nilo žemupyje atsirado pirmųjų žmonių civilizacijų užuomazgos – jos atstovai sukūrė pamatus daugiapradėms technologijoms, gyveno sąlyginai patogiai ir tenkino savo esminius poreikius.
Tobulėjant amatams, vystėsi ir technologijos – laikui bėgant, vienos būdavo užmirštamos, tačiau atsirasdavo naujos. Po pramoninio perversmo buvo išrasta daugybė naujų technologijų, sukurta modernesnė technika – visa tai labai pagerino valstybių ekonomiką. Tačiau didėjant žaliavų poreikiui, jos ėmė tarpusavyje konfliktuoti ir technologijas imta naudoti karinėje pramonėje – buvo kuriama karo technika, vėliau – masinio naikinimo ginklai. Tik dvidešimt pirmojo amžiaus pradžioje žmonija praktiškai sugrįžo prie vadinamųjų „taikių“ technologijų kūrimo.
Paleolito epocha (2,5 mln. – 10 tūkst. metų pr. m. e.)
Ankstyvieji žmonės akmeninius ir medinius įrankius pradėjo naudoti dėl evoliucijos proceso. Pirmieji žmonės išsivystė iš keliaujančių hominidų, jų smegenų masė sudarė maždaug vieną trečdalį šiuolaikinio žmogaus smegenų masės. Pirmųjų paprastų įrankių naudojimas išliko bemaž nepakitęs beveik per visą ankstyvąją žmonijos istoriją, bet prieš maždaug 50 tūkst. metų, kai, archeologų nuomone, atsirado kalba, viskas pasikeitė.
Akmeninių įrankių naudojimas
Žmogaus protėviai naudojo akmeninius ir kitokius įrankius daug anksčiau, negu prieš 200 tūkst. metų pasirodė Homo sapiens. Ankstyviausias akmeninių įrankių kūrimo periodas vadinamas , kuriam priskiriamas laikas prieš maždaug 2,3 mln. metų. Olduvano laikotarpio pėdsakų rasta Etiopijoje, Didžiajame riftiniame slėnyje, datuojamų 2,5 mln. metų senumo. Akmens įrankių naudojimo laikotarpis vadinamas Paleolito epocha arba Senuoju akmens amžiumi, kuris apima visą žmonijos istoriją iki žemės ūkio atsiradimo prieš maždaug 12 tūkst. metų.
Akmeninio įrankio pasidirbdinimui buvo naudojami stiprūs akmenys, turintys ypatingų savybių, tokie kaip titnagas. Tokie akmenys būdavo apdirbami akmeniniu kūju, kol tapdavo aštrūs – tuomet jie praversdavo kaip kapoklės ar grandikliai. Šiais įrankiais medžiotojai-rankiotojai paruošdavo maistui skerdieną, nulupdavo gyvūno kailį, odą, primityviai apdirbdavo medieną, drožinėdavo papuošalus iš kaulų, medžio.
Pirmieji akmens įrankiai buvo grubūs, kartais atrodydavo tiesiog kaip uolos gabalas. Acheljano laikotarpiu, kuris prasidėjo prieš maždaug 1,65 mln. metų, atsirado naujų akmeninių įrankių, tokių kaip kirvis. Viduriniajame Paleolite, prieš maždaug 300 tūkst. metų, akmeniniai įrankiai buvo pradėti formuoti iš kelių aštrių arba bukų akmenų, surišant juos virve – taip sukuriant dar tobulesnius įnagius, o Vėlyvajame Paleolite, maždaug prieš 40 tūkst. metų, žmonės pradėjo naudoti sluoksniavimo techniką, kai medinių pagalių, kaulų ar gyvūnų ragų (dažniausiai elnio) pagalba, ypatingai smulkiai apdorodavo akmenį.
Ugnies atradimas
Ugnies, kaip paprasto energijos šaltinio, atradimas ir įvairiapusis panaudojimas tapo esminiu įvykiu technologijų istorijoje. Tiksli ugnies atradimo data nėra žinoma – jos atsiradimo įrodymu laikomi apdegę gyvūno kaulai, rasti Žmonijos lopšyje, leidžia manyti, jog ugnį žmonės pradėjo naudoti prieš milijoną metų; mokslininkai sutaria, kad Homo erectus ugnį kontroliavo tarp 500 tūkst. ir 400 tūkst. metų pr. m. e. Žmonės ugniai kurstyti naudojo medieną ir medžio anglis. Ugnies atradimas padidino žmogui valgomo maisto skaičių, be to, kepto maisto energetinė vertė yra kelis kartus didesnė nei žalio.
Žmogaus apranga ir būstas
Kita Paleolito epochos technologinė pažanga – žmogaus apsirengimas ir primityvus būstas; abiejų šių technologijų atsiradimas tiksliai nedatuojamas, tačiau šis įvykis tapo tiesiausiu keliu į žmonijos progresą. Paleolito epochos metu, žmogaus būstas tapo pažangesnis ir sudėtingesnis; anksčiau nei 380 tūkst. metų pr. m. e., žmonės statė paprastas trobeles iš šakų ir palapines iš žvėrių kailių. Apranga iš tų pačių kailių padėjo žmonėms pasklisti į šaltesnius regionus; 200 tūkst. metų pr. m. e. jie pradėjo iš Afrikos į kitus kontinentus, tokius kaip Eurazija.
Neolito epocha ir antikinė senovė (10 tūkst. – 300 m. e. metų)
Neolito epochoje arba Naujajame akmens amžiuje prasidėjo ypač spartus technologinis progresas. Išradęs poliruotus akmeninius kirvius žmogus ėmė didesniais mastais kirsti miškus ir sukurti ūkius. Žemės ūkio atsiradimas leido išmaitinti daugiau žmonių ir jie pamažu, iš medžiojančių ir rankiojančių klajoklių, tapo sėsliais žemdirbiais. Tuo pat metu žmonės pradėjo jaukinti laukinius žvėris, būrėsi į kaimus – juose, laikui bėgant, atsirado tam tikros srities specialistų – taip ėmė rastis amatai.
Didėjant žmonių skaičiui, specializuoto darbo jėgai, iš ankstyvųjų Neolito epochos kaimų atsirado pirmieji miestai, tokie kaip Urukas, ir pirmosios žmonijos istorijoje civilizacijos, tokios kaip Šumeras. Kas paskatino tokį žmonių judėjimą, nėra žinoma, tačiau manoma, jog tam turėjo įtakos amatų atsiradimas, didėjanti socialinių sluoksnių hierarchija, prekyba ir karai tarp kultūrų. Be to, norint įveikti gamtos iššūkius, reikėjo kolektyvinio žmonių darbo, statant užtvankas ir .
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Technologija savoka apibudinanti istekliu gamtiniu intelektiniu finansiniu zmogiskuju erdviniu laikiniu ir pan praktinį taikyma dazniausiai sukuriant virtualu programine įranga algoritmai politikos sporto mokymo auklejimo gydymo verslo ir pan procesai ar materialu objekta technika Technologija taip pat reiskia zmogaus sukurtu bet kokios tikslingos veiklos produktu ir procesu is ju ir gamybos procesu visuma 20 ojo amziaus viduryje zmogus pasieke tokį meistriskumo lygį kad jo sukurtos technologijos ir technika pirma karta zmonijos istorijoje leido jam palikti Zemes pavirsiu ir tirti kosmosa Laisvajame zodyne yra terminas technologija Is esmes technologija reiskia produktyviuju ziniu visuma kuria remiantis tampa galima tikslinga praktine veikla transformuojanti isteklius į reikiamus procesus produktus ar paslaugas Terminas technologija kilo is graiku kalbos zodzio texnologia texnh menas amatas logia savoka mokslas XXI a techologija suprantama kaip produktyviuju ziniu organizavimas siekiant praktiniu tikslu Zmones technologija pradejo naudoti dar priesistoriniais laikais kai is gamtiniu istekliu sukure pirmuosius paprastus įrankius titnaginius grandiklius peilius ietis veliau odinius ir kailinius drabuzius palapines akmeninius streliu antgalius papuosalus is akmenu kaulu kriaukleliu ir perlu Svarbiausias priesistorinis zmoniu atradimas sugebejimas kontroliuoti ugnį padidino maisto atsargas o vientiso medinio rato isradimas visiskai pakeite poziurį į transporta Tokios technologijos kaip globalusis rysys ir internetas sumazino fizinius komunikacijos atstumus ir suteike zmonems naujas bendravimo galimybes Taciau ne visa technologija naudojama taikiais tikslais nuo seniausiu laiku naikinamoji ginklu galia vis progresavo kol kuoka virto branduoliniu ginklu Technologija įvairiais budais pakeite zmoniu visuomene ir jos gyvenamaja aplinka Daugelyje pasaulio valstybiu technologijos padejo ispletoti ekonomika galiausiai sukurdama siandieninį globalizacijos procesa ir sukure XXI a zmonijos civilizacijai charakteringa gyvenimo kokybe Del daugybes technologiniu procesu atsirado ir nepageidaujamas salutinis efektas aplinkos uzterstumas Zemes istekliu iseikvojimas Technologiju pletra nuolat keicia civilizacija ir iskelia naujas problemas gyvybes etikos tokias kaip eutanazija abortai ir pan Technologijos esmeSpausdinimo masinos atsiradimas padejo lengviau plisti mokslininku ir politiku idejoms todel kulturiniu technologiju pagalba XVIII amzius pavadintas Apsvietos epocha arba Proto amziumi Technologija yra savoka reiskianti zmogaus protiniu ir fiziniu pastangu įgudziu jo turimu ziniu bei sukurtu darbo įrankiu technikos ir ekonominiu istekliu visuma pritaikoma kuriant materialu ar nematerialu ar procesa Technologijos tai budai ir priemones sukurti norima daikta ar procesa Egiptieciai popieriu gamindavo is papirusiniu viksvuoliu serdziu pasitelkdami savo sukurta apdirbimo technologija keliu ir daugiau daiktu naudojimu bei zmogaus ziniomis ir įgudziais pagrįsta gamybos procesu visuma pavyzdziui medzio apdirbimo technologija pirmiausia sudaro turima zaliava mediena antra zmogaus turimi medienos apdirbimo įrankiai paprastieji darbo įnagiai arba sunkiosios technikos masinos ir trecia zmogaus teorines ir praktines zinios apie medzio apdirbima Kaip galutinis rezultatas vis tiek sukuriamas zmogui reikalingas daiktas statybose naudojama apdirbta medziaga kuria galima naudoti kitiems gamybos procesams ir pagaminti kitus materialius objektus popieriu baldus ir kt Technologijas galima skirstyti įvairiais pjuviais Technologijos tokiu budu gali buti materialios ir nematerialios Materialiasias technologijas sudaro pirmaprades ir daugiaprades technologijos Pirmaprades technologijos produktai tai pirmieji zmoniu sukurti daiktai paprastieji įnagiai ir primityvus papuosalai kuriems pagaminti prireike tik zmogaus proto ir fiziniu pastangu paprastu medziagu ir ne daugiau kaip vieno kito įrankio Ugnies atradimas irgi yra priskiriamas prie pirmapradziu technologiju taciau veliau o siandien ir dauguma islikusiu Lotynu Amerikos ir Afrikos genciu zmones ugnį isgaudavo lanku sukant lazdele įstatyta į medinį pagalį taigi tolimesnis ugnies naudojimas tapo daugiapradis Daugiaprades materialiosios technologijos tai visos zmogaus sukurtos technologijos atsiradusios po pirmyksciu pirmapradziu technologiju naudojimo Daugiaprades technologijas sudaro transporto informacijos komunikacijos agrariniai zmogaus buities ir laisvalaikio maisto statybu elektronikos aplinkosaugos metalurgijos aviacijos ir kosmonautikos kalnakasybos ir kt technologijos Tokiu technologiju techniniai produktai yra pavyzdziui automobiliai kompiuteriai televizoriai lektuvai kranai kombainai ir kt Daugiaprade materialioji technologija tai technologija sukurta kitu technologiju ar technikos įrankiu pagalba remiantis zmogaus zįgudziais bei turimomis zaliavomis Nematerialias technologijas sudaro kompiuteriu programine įranga verslo vadybos politikos teisetvarkos sporto medicinos ziniasklaidos auklejimo mokymo procesai ir sistemos Nicholas Carr knygoje Seklumos siulo kita kategorinį skirstymo buda Tai gali buti technologijos padidinancios vikruma ar fizine jega plugas adata ginklas kranas prapleciancios pojucius mikroskopas teleskopas geigerio skaitiklis radioteleskopas keiciancios gamta irigacija genetiskai modifikuotas maistas dirbtinis apvaisinimas intelektines technologijos zemelapis laikrodis knyga kompiuteris mokykla internetas Mokslas inzinerija ir technologija Mokslas yra sistemingas tyrinejimo ar studijavimo procesas kurio tikslas yra objektyvus pazinimas Isspresti moksline problema reiskia įgyti daugiau objektyviu ziniu ir įgauti gilesnį supratima apie supancia aplinka ir jos reiskinius Tik isvyste mokslinį pazinima zmones galejo savo sukauptas zinias panaudoti technologijoms sukurti kad patenkintu savo kintancius poreikius Inzinerija tai disciplina pritaikanti zmogaus turimas fizikos chemijos matematikos ir biologijos zinias įvairiose praktinese sferose be kita ko ir gamybos procesu bei technikos kurime derinime ir tobulinime Taigi tik su inzinerijos pagalba zmogus sugebejo pritaikyti mokslo ir amato zinias kad įvaldytu masinu įrengimu kurima ir naudojima Filosofiniai technologiju aspektai Filosofiniuose gincuose del technologiju įtakos visuomenei nesutariama ar technologija pagerino zmogaus gyvenimo salygas ar jas blogina anarchistinis primityvizmas ir kiti panasus judejimai kritikuoja siuolaikinio pasaulio gamybines technologijas tvirtindami jog jos kenkia aplinkai ir supriesina zmones ir ideologiju salininkai teigia kad technologinį progresa reikia testi nes jis naudingas visai zmonijai Isties netolimoje praeityje buvo manoma kad technologinis issivystymas budingas tik zmonems taciau neseni moksliniai tyrimai rodo kad kiti primatai ir tam tikros delfinu bendruomenes isvyste tam tikrus technologinius gebejimus ir ismoko juos perduoti kitoms kartoms Filosofai vertinantys technologiju įtaka zmonijos istorijai salyginai gali buti suskirstyti į dvi kryptis pvz Karl Marx ir pvz Technologiniai deterministai teigia kad technologijos yra istorijoje veikianti jega nepriklausanti nuo zmogaus valios Anot ju mes neturime pasirinkimo naudoti ar ne ginklus elektra interneta Krastutinis determinizmas teigia kad mes zmones esame tik tarpine evoliucijos grandis skirta kurti technologijas kol jos nemoka daugintis pacios Kai jos prades daugintis pacios musu jau nebereikes Instrumentalistai priesingai mano kad technologijos tai tik negyvi įrankiai musu tikslams pasiekti ir tik nuo musu priklauso kokį poveikį jie daro musu gyvenimui Technologiju istorijaPagrindinis straipsnis Technologijos yra kintantis ir tobulejantis civilizacijos pagrindas Nuo seniausiu laiku iki dabarties zmoniu sukurtos technologijos ir technika patobulejo kelis tukstancius kartu buvo amziai kai zmogus stengesi tik isgyventi primityviais ginklais gindamasis nuo laukiniu zveriu ir neorganizuotai ieskodamas maisto velesniais laikais zmones evoliucionavo padidejo ju smegenys taigi ir protingumas bei sumanumas jie isrado efektyvesnius apsigynimo budus eme verstis zemdirbyste prisijaukino kitus gyvunus pirmuosius naminius gyvulius susikure sau pastoge atrado amatus Apie 4000 metu pr m e Tigro ir Eufrato tarpupyje bei Nilo zemupyje atsirado pirmuju zmoniu civilizaciju uzuomazgos jos atstovai sukure pamatus daugiapradems technologijoms gyveno salyginai patogiai ir tenkino savo esminius poreikius Tobulejant amatams vystesi ir technologijos laikui begant vienos budavo uzmirstamos taciau atsirasdavo naujos Po pramoninio perversmo buvo israsta daugybe nauju technologiju sukurta modernesne technika visa tai labai pagerino valstybiu ekonomika Taciau didejant zaliavu poreikiui jos eme tarpusavyje konfliktuoti ir technologijas imta naudoti karineje pramoneje buvo kuriama karo technika veliau masinio naikinimo ginklai Tik dvidesimt pirmojo amziaus pradzioje zmonija praktiskai sugrįzo prie vadinamuju taikiu technologiju kurimo Paleolito epocha 2 5 mln 10 tukst metu pr m e Ankstyvieji zmones akmeninius ir medinius įrankius pradejo naudoti del evoliucijos proceso Pirmieji zmones issivyste is keliaujanciu hominidu ju smegenu mase sudare mazdaug viena trecdalį siuolaikinio zmogaus smegenu mases Pirmuju paprastu įrankiu naudojimas isliko bemaz nepakites beveik per visa ankstyvaja zmonijos istorija bet pries mazdaug 50 tukst metu kai archeologu nuomone atsirado kalba viskas pasikeite Akmeniniu įrankiu naudojimas Primityvi kapokleKirviai is periodo Zmogaus proteviai naudojo akmeninius ir kitokius įrankius daug anksciau negu pries 200 tukst metu pasirode Homo sapiens Ankstyviausias akmeniniu įrankiu kurimo periodas vadinamas kuriam priskiriamas laikas pries mazdaug 2 3 mln metu Olduvano laikotarpio pedsaku rasta Etiopijoje Didziajame riftiniame slenyje datuojamu 2 5 mln metu senumo Akmens įrankiu naudojimo laikotarpis vadinamas Paleolito epocha arba Senuoju akmens amziumi kuris apima visa zmonijos istorija iki zemes ukio atsiradimo pries mazdaug 12 tukst metu Akmeninio įrankio pasidirbdinimui buvo naudojami stiprus akmenys turintys ypatingu savybiu tokie kaip titnagas Tokie akmenys budavo apdirbami akmeniniu kuju kol tapdavo astrus tuomet jie praversdavo kaip kapokles ar grandikliai Siais įrankiais medziotojai rankiotojai paruosdavo maistui skerdiena nulupdavo gyvuno kailį oda primityviai apdirbdavo mediena drozinedavo papuosalus is kaulu medzio Pirmykstis ugnies skeltuvas Pirmieji akmens įrankiai buvo grubus kartais atrodydavo tiesiog kaip uolos gabalas Acheljano laikotarpiu kuris prasidejo pries mazdaug 1 65 mln metu atsirado nauju akmeniniu įrankiu tokiu kaip kirvis Viduriniajame Paleolite pries mazdaug 300 tukst metu akmeniniai įrankiai buvo pradeti formuoti is keliu astriu arba buku akmenu surisant juos virve taip sukuriant dar tobulesnius įnagius o Velyvajame Paleolite mazdaug pries 40 tukst metu zmones pradejo naudoti sluoksniavimo technika kai mediniu pagaliu kaulu ar gyvunu ragu dazniausiai elnio pagalba ypatingai smulkiai apdorodavo akmenį Ugnies atradimas Ugnies kaip paprasto energijos saltinio atradimas ir įvairiapusis panaudojimas tapo esminiu įvykiu technologiju istorijoje Tiksli ugnies atradimo data nera zinoma jos atsiradimo įrodymu laikomi apdege gyvuno kaulai rasti Zmonijos lopsyje leidzia manyti jog ugnį zmones pradejo naudoti pries milijona metu mokslininkai sutaria kad Homo erectus ugnį kontroliavo tarp 500 tukst ir 400 tukst metu pr m e Zmones ugniai kurstyti naudojo mediena ir medzio anglis Ugnies atradimas padidino zmogui valgomo maisto skaiciu be to kepto maisto energetine verte yra kelis kartus didesne nei zalio Zmogaus apranga ir bustas Kita Paleolito epochos technologine pazanga zmogaus apsirengimas ir primityvus bustas abieju siu technologiju atsiradimas tiksliai nedatuojamas taciau sis įvykis tapo tiesiausiu keliu į zmonijos progresa Paleolito epochos metu zmogaus bustas tapo pazangesnis ir sudetingesnis anksciau nei 380 tukst metu pr m e zmones state paprastas trobeles is saku ir palapines is zveriu kailiu Apranga is tu paciu kailiu padejo zmonems pasklisti į saltesnius regionus 200 tukst metu pr m e jie pradejo is Afrikos į kitus kontinentus tokius kaip Eurazija Neolito epocha ir antikine senove 10 tukst 300 m e metu Neolito epochos eksponatu rinkinys apyrankes kirvio galvos kaltai poliruoti įrankiai Neolito epochoje arba Naujajame akmens amziuje prasidejo ypac spartus technologinis progresas Isrades poliruotus akmeninius kirvius zmogus eme didesniais mastais kirsti miskus ir sukurti ukius Zemes ukio atsiradimas leido ismaitinti daugiau zmoniu ir jie pamazu is medziojanciu ir rankiojanciu klajokliu tapo sesliais zemdirbiais Tuo pat metu zmones pradejo jaukinti laukinius zveris buresi į kaimus juose laikui begant atsirado tam tikros srities specialistu taip eme rastis amatai Didejant zmoniu skaiciui specializuoto darbo jegai is ankstyvuju Neolito epochos kaimu atsirado pirmieji miestai tokie kaip Urukas ir pirmosios zmonijos istorijoje civilizacijos tokios kaip Sumeras Kas paskatino tokį zmoniu judejima nera zinoma taciau manoma jog tam turejo įtakos amatu atsiradimas didejanti socialiniu sluoksniu hierarchija prekyba ir karai tarp kulturu Be to norint įveikti gamtos issukius reikejo kolektyvinio zmoniu darbo statant uztvankas ir Vikizodynas