PoseidonijasPoseidonijaus biustasGimė 135 m pr m e Apamėja Armėnijos karalystėMirė 51 m pr m e Rodas arba Roma Romos imp
Poseidonijas

Poseidonijas | |
---|---|
Poseidonijaus biustas | |
Gimė | 135 m. pr. m. e. Apamėja, Armėnijos karalystė |
Mirė | 51 m. pr. m. e. Rodas arba Roma, Romos imperija |
Veikla | filosofas |
Sritis | stoicizmas, astronomija, geografija, matematika ir kt. |
Poseidonijas (sen. gr. Ποσειδώνιος = Poseidṓnios, lot. Posidonius, 135–51 m. pr. m. e.) – senovės graikų filosofas, svarbiausias vidurinio stoicizmo atstovas.
Biografija
Poseidonijas, pramintas „Atletu“, gimė Apamėjoje (dab. Sirija), mokėsi pas stoikų filosofą . Keliavo po Afriką, Ispaniją, Italiją, Galiją, Ligūriją, Siciliją. Įsikūrė Rode, kur pradėjo dėstyti ir subūrė didelį būrį pasekėjų. Buvo įtakingiausias stoikų filosofas visoje Romos imperijoje. Pas Poseidonijų mokėsi ir su juo bičiuliavosi Ciceronas. Apie jo gyvenimą rašė romėnų autoriai Seneka ir Strabonas.
Filosofija
Poseidonijas parašė virš 20 veikalų, tačiau nė vienas jų neišliko. Filosofas stoicizmą derino su Platono, pitagorininkų idėjomis. Filosofines pažiūras ir kultūros istoriją grindė tiksliųjų mokslų duomenimis, savo atliktų tyrimų (fizikos, astronomijos, geologijos, geografijos, botanikos, psichologijos, medicinos ir kitų) rezultatais (bandė apskaičiuoti Žemės skersmenį, Saulės nuotolį ir kt.).
Daug dėmesio skyrė kosmo sampratai: jį laikė visa apimančia, gyva, apskirta, protinga būtybe. Kosmo esmė – Dievas. Kosmas persmelktas pasaulinės simpatijos, jo dalys susietos , dėl kurios galimi visi veiksmai. Anot Posidonijo, eono pabaigoje kosmas atsinaujinsiąs pasauliniame gaisre. Iki šio gaisro gyvuosiančios ir protingos sielos.
Etikoje pabrėžė proto svarbą, iškėlė išmintingumo, vyriškumo, teisingumo, santūrumo ir didžiadvasiškumo dorybes.
Šaltiniai
- Poseidonius. Encyclopædia Britannica Online. – www.britannica.com.
- Poseidonijas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVIII (Perk-Pra). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris
PoseidonijasPoseidonijaus biustasGime 135 m pr m e Apameja Armenijos karalysteMire 51 m pr m e Rodas arba Roma Romos imperijaVeikla filosofasSritis stoicizmas astronomija geografija matematika ir kt Poseidonijas sen gr Poseidwnios Poseidṓnios lot Posidonius 135 51 m pr m e senoves graiku filosofas svarbiausias vidurinio stoicizmo atstovas BiografijaPoseidonijas pramintas Atletu gime Apamejoje dab Sirija mokesi pas stoiku filosofa Keliavo po Afrika Ispanija Italija Galija Ligurija Sicilija Įsikure Rode kur pradejo destyti ir subure didelį burį pasekeju Buvo įtakingiausias stoiku filosofas visoje Romos imperijoje Pas Poseidoniju mokesi ir su juo biciuliavosi Ciceronas Apie jo gyvenima rase romenu autoriai Seneka ir Strabonas FilosofijaPoseidonijas parase virs 20 veikalu taciau ne vienas ju neisliko Filosofas stoicizma derino su Platono pitagorininku idejomis Filosofines paziuras ir kulturos istorija grinde tiksliuju mokslu duomenimis savo atliktu tyrimu fizikos astronomijos geologijos geografijos botanikos psichologijos medicinos ir kitu rezultatais bande apskaiciuoti Zemes skersmenį Saules nuotolį ir kt Daug demesio skyre kosmo sampratai jį laike visa apimancia gyva apskirta protinga butybe Kosmo esme Dievas Kosmas persmelktas pasaulines simpatijos jo dalys susietos del kurios galimi visi veiksmai Anot Posidonijo eono pabaigoje kosmas atsinaujinsias pasauliniame gaisre Iki sio gaisro gyvuosiancios ir protingos sielos Etikoje pabreze proto svarba iskele ismintingumo vyriskumo teisingumo santurumo ir didziadvasiskumo dorybes SaltiniaiPoseidonius Encyclopaedia Britannica Online www britannica com Poseidonijas Visuotine lietuviu enciklopedija T XVIII Perk Pra Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2010