Azərbaycan
Беларусь
Danmark
Deutschland
United States
España
France
Indonesia
Italia
Қазақстан
Lietuva
Россия
ශ්රී ලංකාව
ประเทศไทย
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tin
Pomerelija
 | Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Lenkijos istorinis regionas: Pommerellen | |
|---|---|
| Šalis | Pamario vaivadija |
| Vėliava |  |
| Tautos | kašubai > lenkai |
| Laikotarpis | 1060–1296 |
| Valstybės | Pomerelijos kun. |
| Miestai | Gdanskas |
| Žemėlapyje pažymėta mėlynai (rytuose) | |
Pomerelija (sen. kašubų (pamarėnų) kalba: Pòrénkòwô Pòmòrskô; lenk. Pomorze Gdańskie; vok. Pommerellen) – istorinis regionas Baltijos jūros pietinėje pakrantėje dabartinėje šiaurės Lenkijoje, daugiausia Pamario vaivadijoje. Svarbiausias regiono miestas – Gdanskas.
Geografija
Istorinis Pomerelijos regionas apima didžiąją dalį Pamario vaivadijos, išskyrus keturias ryčiausias apskritis (šios priskiriamos istorinei Prūsijai) bei (ši priskiriama Pomeranijai). Taip pat Pomerelijai priskiriamos šiauriausios Kujavijos Pamario vaivadijos apskritys.
Pomerelija yra įsiterpusi tarp Pomeranijos (Pamario) vakaruose ir Prūsijos rytuose ir per istoriją buvo veikiama kultūrinių įtakų tiek iš vieno, tiek iš kito regiono. Dėl to ji neretai laikoma sudėtine (rytine) Pomeranijos dalimi ir dar vadinama Rytų Pomeranija arba Gdansko Pomeranija, Gdansko Pajūriu (pagal pagrindinį miestą). Kartais laikoma sudėtine Prūsijos regiono dalimi ir vadinama Vakarų Prūsija.
Pietvakariuose Pomerelija ribojasi su Didžiąja Lenkija, pietuose - su Kujavija ir Kulmo žeme.
Tai - pajūrio lygumų kraštas. Svarbiausia regiono upė yra Vyslos žemupis, formuojantis rytinę jo ribą, ir Vyslos intakai - , ir kt.
Istorija
Regione nuo I tūkst. pr. m. e. žinomos archeologinės Pomeranijos, Oksyvo, Vielbarko kultūros, kurias kūrė , vendai, gotai, gepidai, . VII a. regione apsigyveno slavai pamarėnai, tiesioginiai dabartinių kašubų protėviai. Jie gyveno taip pat ir didesniojoje Pomeranijos dalyje.
Pagoniškasis laikotarpis
X a. viduryje kraštas kartu su Pomeranija tapo priklausomas Lenkijos kunigaikštystei, kuri bandė kraštą kristianizuoti. Tačiau pelkių ir miškų ruožo nuo Didžiosios Lenkijos atskirtas Pajūris išliko silpnai kontroliuojamas ir ilgam išlaikė pagonišką kultūrą. Nuo XI a. Pomeranijos ir Pomerelijos autonomija ar netgi nepriklausomybė nuo Lenkijos augo, nepaisant Lenkijos Piastų dinastijos bandymų susigrąžinti kontrolę. o XI a. viduryje čia susiformavo nepriklausoma pagoniška Pomerelijos kunigaikštystė.
Apie 1116 m. Pomereliją vėl prisijungė Lenkija, ir kunigaikštystė jos sudėtyje išbuvo iki Boleslovo III mirties. Šis karalius neprisijungė likusios Pomeranijos, kuri išliko nepriklausoma. Taip Pomerelija susiformavo kaip atskiras regionas.
Pomerelijos kunigaikštystė
1138 m. Lenkiją padalinus tarp atskirų kunigaikštysčių, Pomerelija buvo nominaliai priskirta Senjorato provincijai, tačiau vietos valdytojai Sobieslavičiai (kitaip – Samboridai) įgijo vis didesnę autonomiją, o ilgainiui suformavo nepriklausomą Pomerelijos kunigaikštystę su sostine Gdanske. Kunigaikštystėje įsigalėjo krikščionybė, tačiau ji buvo priversta nuolat kovoti su išorės priešais - Danija, Pomeranija ir vėliau Vokiečių Ordinu.
XIII a. Pomerelija buvo susiskaidžiusi, ir svarbiausios Sobieslavičių valdomos kunigaištystės buvo Gdansko, Bialogardo, Lubiševo, Šveco. Apie 1271 m. vienybė buvo atkurta, tačiau greitai Pomerelijos kunigaikštystė vėl pateko į Lenkijos orbitą. 1294 m. mirus Pomerelijos kunigaikščiui , ji sudarė uniją su Didžiąja Lenkija (ją ėmė valdyti Pšemislas II), o po šio nužudymo 1296 m. valdžią perėmė iš Kujavijos.
Vokiečių ordino laikotarpis
 |
|---|
| Pomerelijos ir Prūsijos istorija |
| Pomerelijos kunigaikštystė, Senovės Prūsija |
| Kryžiaus žygiai į Prūsiją |
| Vokiečių ordinas |
| Karališkoji Prūsija, Prūsijos kng. |
| Brandenburgas-Prūsija |
| Prūsijos karalystė: |
| Vakarų Prūsija, Rytų Prūsija |
| Dancigo koridorius, Rytų Prūsija, Klaipėdos kraštas |
| Lenkija, TSRS (Kaliningrado sritis) |
Kadangi Lenkijai grasino stiprėjanti vakaruose, Vladislovas Lokietka buvo priverstas sudaryti sąjungą su Vokiečių ordinu, 1308 m. už pagalbą atiduodamas jam Pomereliją. Taip Pomerelija ilgam pateko rytuose buvusio Vokiečių ordino priklausomybėn, o jauna Lenkijos karalystė neteko strategiškai svarbaus pajūrio. Kovos dėl šio regiono per XIV-XV a. žymėjo Lenkijos-Prūsijos santykius.
Valdant Vokiečių ordinui ir prasidėjus vokiečių kolonistų antplūdžiui, iki XVI a. dauguma vietos gyventojų (ypač feodalai ir miestiečiai) buvo iš esmės germanizuoti, o kai kuriais atvejais ir išžudyti. Kaimų gyventojai, tuo tarpu, išlaikė vietinę kašubų kalbą.
Lenkijos laikotarpis
Ordinui silpstant, vėl stiprėjo Lenkijos įtaka regione. Pasibaigus Trylikos metų karui tarp Lenkijos ir Ordino (1454–1466) Lenkija vėl užvaldė Pomereliją, kuri tapo žinoma kaip Karališkieji Prūsai (lenk. Prusy Królewskie): regionas buvo valdomas kaip .
Vokietijos laikotarpis
Atgal prie Prūsijos (Prūsijos karalystės) Pomerelija prijungta 1772 m., po pirmojo ATR padalinimo. Ji inkorporuota į karalystę, ir iš jos suformuota Vakarų Prūsijos provincija. Ši provincija vėliau perėjo Vokietijos imperijai, Veimaro respublikai. Vokiečiai strategiškai germanizavo kraštą.
XX a.
Pasibaigus Pirmajam Pasauliniam karui, Versalio sutartimi beveik visas regionas atiteko Lenkijai ir tapo žinomas kaip Dancigo koridorius, kuris atskyrė Rytų Prūsiją nuo Vokietijos. Tik Gdansko miestas tapo laisvuoju miestu. Šiuo laikotarpiu vyko sparti krašto polonizacija, vokiečiai masiškai migravo į Vokietiją, juos keitė lenkai.
Vokiečiams Dancingo koridorius buvo strategiškai svarbi zona, kurią jie siekė susigrąžinti. 1939 m. šią teritoriją okupavo Nacistinė Vokietija, ir jį išlaikė iki 1945 m. Vokietijai pralaimėjus karą, koridorius sugrąžintas Lenkijai. Po to didžiulė dalis vietos vokiečių išvyko iš šalies ir juos pakeitė lenkų kolonistai. Regionas Lenkijai priklauso iki šiol.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Lenkijos istorinis regionas PommerellenSalis Pamario vaivadijaVeliavaTautos kasubai gt lenkaiLaikotarpis 1060 1296Valstybes Pomerelijos kun Miestai GdanskasZemelapyje pazymeta melynai rytuose Pomerelija sen kasubu pamarenu kalba Porenkowo Pomorsko lenk Pomorze Gdanskie vok Pommerellen istorinis regionas Baltijos juros pietineje pakranteje dabartineje siaures Lenkijoje daugiausia Pamario vaivadijoje Svarbiausias regiono miestas Gdanskas GeografijaIstorinis Pomerelijos regionas apima didziaja dalį Pamario vaivadijos isskyrus keturias ryciausias apskritis sios priskiriamos istorinei Prusijai bei si priskiriama Pomeranijai Taip pat Pomerelijai priskiriamos siauriausios Kujavijos Pamario vaivadijos apskritys Pomerelija yra įsiterpusi tarp Pomeranijos Pamario vakaruose ir Prusijos rytuose ir per istorija buvo veikiama kulturiniu įtaku tiek is vieno tiek is kito regiono Del to ji neretai laikoma sudetine rytine Pomeranijos dalimi ir dar vadinama Rytu Pomeranija arba Gdansko Pomeranija Gdansko Pajuriu pagal pagrindinį miesta Kartais laikoma sudetine Prusijos regiono dalimi ir vadinama Vakaru Prusija Pietvakariuose Pomerelija ribojasi su Didziaja Lenkija pietuose su Kujavija ir Kulmo zeme Tai pajurio lygumu krastas Svarbiausia regiono upe yra Vyslos zemupis formuojantis rytine jo riba ir Vyslos intakai ir kt IstorijaRegione nuo I tukst pr m e zinomos archeologines Pomeranijos Oksyvo Vielbarko kulturos kurias kure vendai gotai gepidai VII a regione apsigyveno slavai pamarenai tiesioginiai dabartiniu kasubu proteviai Jie gyveno taip pat ir didesniojoje Pomeranijos dalyje Pagoniskasis laikotarpis X a viduryje krastas kartu su Pomeranija tapo priklausomas Lenkijos kunigaikstystei kuri bande krasta kristianizuoti Taciau pelkiu ir misku ruozo nuo Didziosios Lenkijos atskirtas Pajuris isliko silpnai kontroliuojamas ir ilgam islaike pagoniska kultura Nuo XI a Pomeranijos ir Pomerelijos autonomija ar netgi nepriklausomybe nuo Lenkijos augo nepaisant Lenkijos Piastu dinastijos bandymu susigrazinti kontrole o XI a viduryje cia susiformavo nepriklausoma pagoniska Pomerelijos kunigaikstyste Apie 1116 m Pomerelija vel prisijunge Lenkija ir kunigaikstyste jos sudetyje isbuvo iki Boleslovo III mirties Sis karalius neprisijunge likusios Pomeranijos kuri isliko nepriklausoma Taip Pomerelija susiformavo kaip atskiras regionas Pomerelijos kunigaikstyste Pagrindinis straipsnis Pomerelijos kunigaikstyste 1138 m Lenkija padalinus tarp atskiru kunigaikstysciu Pomerelija buvo nominaliai priskirta Senjorato provincijai taciau vietos valdytojai Sobieslaviciai kitaip Samboridai įgijo vis didesne autonomija o ilgainiui suformavo nepriklausoma Pomerelijos kunigaikstyste su sostine Gdanske Kunigaikstysteje įsigalejo krikscionybe taciau ji buvo priversta nuolat kovoti su isores priesais Danija Pomeranija ir veliau Vokieciu Ordinu XIII a Pomerelija buvo susiskaidziusi ir svarbiausios Sobieslaviciu valdomos kunigaistystes buvo Gdansko Bialogardo Lubisevo Sveco Apie 1271 m vienybe buvo atkurta taciau greitai Pomerelijos kunigaikstyste vel pateko į Lenkijos orbita 1294 m mirus Pomerelijos kunigaiksciui ji sudare unija su Didziaja Lenkija ja eme valdyti Psemislas II o po sio nuzudymo 1296 m valdzia pereme is Kujavijos Vokieciu ordino laikotarpis Pomerelijos ir Prusijos istorijaPomerelijos kunigaikstyste Senoves PrusijaKryziaus zygiai į PrusijaVokieciu ordinasKaraliskoji Prusija Prusijos kng Brandenburgas PrusijaPrusijos karalyste Vakaru Prusija Rytu PrusijaDancigo koridorius Rytu Prusija Klaipedos krastasLenkija TSRS Kaliningrado sritis Pomerelija Vokieciu ordino sudetyje Kadangi Lenkijai grasino stiprejanti vakaruose Vladislovas Lokietka buvo priverstas sudaryti sajunga su Vokieciu ordinu 1308 m uz pagalba atiduodamas jam Pomerelija Taip Pomerelija ilgam pateko rytuose buvusio Vokieciu ordino priklausomyben o jauna Lenkijos karalyste neteko strategiskai svarbaus pajurio Kovos del sio regiono per XIV XV a zymejo Lenkijos Prusijos santykius Valdant Vokieciu ordinui ir prasidejus vokieciu kolonistu antpludziui iki XVI a dauguma vietos gyventoju ypac feodalai ir miestieciai buvo is esmes germanizuoti o kai kuriais atvejais ir iszudyti Kaimu gyventojai tuo tarpu islaike vietine kasubu kalba Lenkijos laikotarpis Ordinui silpstant vel stiprejo Lenkijos įtaka regione Pasibaigus Trylikos metu karui tarp Lenkijos ir Ordino 1454 1466 Lenkija vel uzvalde Pomerelija kuri tapo zinoma kaip Karaliskieji Prusai lenk Prusy Krolewskie regionas buvo valdomas kaip Vokietijos laikotarpis Pagrindinis straipsnis Vakaru Prusijos provincija Atgal prie Prusijos Prusijos karalystes Pomerelija prijungta 1772 m po pirmojo ATR padalinimo Ji inkorporuota į karalyste ir is jos suformuota Vakaru Prusijos provincija Si provincija veliau perejo Vokietijos imperijai Veimaro respublikai Vokieciai strategiskai germanizavo krasta XX a Pasibaigus Pirmajam Pasauliniam karui Versalio sutartimi beveik visas regionas atiteko Lenkijai ir tapo zinomas kaip Dancigo koridorius kuris atskyre Rytu Prusija nuo Vokietijos Tik Gdansko miestas tapo laisvuoju miestu Siuo laikotarpiu vyko sparti krasto polonizacija vokieciai masiskai migravo į Vokietija juos keite lenkai Vokieciams Dancingo koridorius buvo strategiskai svarbi zona kuria jie sieke susigrazinti 1939 m sia teritorija okupavo Nacistine Vokietija ir jį islaike iki 1945 m Vokietijai pralaimejus kara koridorius sugrazintas Lenkijai Po to didziule dalis vietos vokieciu isvyko is salies ir juos pakeite lenku kolonistai Regionas Lenkijai priklauso iki siol