Беларусь
Deutschland
United States
France
Қазақстан
Lietuva
Россия
ประเทศไทย
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Pomeranija
 | Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Lenkijos/Vokietijos istorinis regionas: Pamarys, Pomeranija | |
|---|---|
| Šalis | Vakarų Pamario vaivadija, Meklenburgas-Pomeranija |
| Vėliava |  |
| Tautos | Kašubai > lenkai |
| Laikotarpis | 1121–1637 |
| Valstybės | Pomeranijos hercogystė |
| Miestai | Ščecinas |
 | |
Pamarys, arba Pomeranija – istorinė sritis Baltijos jūros pietinėje pakrantėje (abipus Oderio žemupio), dabartinėje šiaurės rytų Vokietijoje (Meklenburgo-Pomeranijos žemė) ir šiaurės vakarų Lenkijoje (Vakarų Pamario vaivadija). Kartais Pamariui priskiriamas ir į rytus nuo jos esanti Pomerelija (kitaip – „Gdansko pajūris“).
Svarbiausias regiono miestas – Ščecinas.
Geografija
Pamarys šiuo metu padalintas tarp dviejų valstybių – Lenkijos ir Vokietijos. Šiaurėje šį istorinį regioną riboja Baltijos jūra, rytuose – Pomerelija (kartais laikoma Pamario dalimi), vakaruose – Meklenburgas, pietvakariuose – Brandenburgas, pietryčiuose – Didžioji Lenkija. Oderio (Odros) upė regioną dalina skersai į dvi dalis. Šis geografinis padalijimas neretai lėmė ir jo politinį padalijimą nuo XVIII a., egzistuojantį ir dabar.
Istorija
Nuo ankstyvųjų Viduramžių šį kadaise vakarų kašubų gyventą kraštą ar atskiras jo dalis valdė daugelis valstybių.
Ankstyvieji ryšiai su Lenkija
Senosios slavų gentys, apgyvendinę Pamario regioną buvo pamarėnai ir liutičiai. Jos buvo Vokietijos šiaurės rytų pasienyje ir iš pradžių buvo labiau priklausomos nuo pietuose besiformuojančios Lenkijos karalystės. Keletas lenkų valdovų X–XI a. laikinai prijungė šį kraštą prie savo valstybės.
Pomeranijos hercogystė
1170 m. įsteigta nepriklausoma Pomeranijos hercogystė, kuri nuo 1181 m. buvo Šventosios Romos imperijos dalis. XIII a. prasidėjus vokiečių kolonistų antplūdžiui, iki XVI a. dauguma vietos gyventojų (ypač feodalai ir miestiečiai) buvo iš esmės vokietinti (kita vertus, didžioji Pomeranijos gyventojų dalis kašubų kalbą, kaip antrąją šnekamąją kalbą, išsaugojo iki pat XIX a. I pusės).
Brandenburgo-Prūsijos sudėtyje
XVII a. išmirus Pomeraniją ilgai valdžiusiai vietinės kilmės hercogų dinastijai, 1648–1815 m. kraštą dalimis užvaldė Brandenburgo-Prūsijos unijos (nuo 1701 m. – Prūsijos karalystės) valdovai. Vakarinę krašto dalį 1648–1815 m. valdė Švedija;
1815–1945 m. visa Pomeranija kaip autonominė, o nuo 1933 m. – eilinė provincija priklausė Prūsijos karalystei (1871–1945 m. – kartu ir Vokietijai).
Padalinimas
Nuo 1945 m. Pamario regionas buvo padalintas. Rytinė Pamario dalis atiteko Lenkijai. Iš 2,4 mln prieškarinio Pamario gyventojų Lenkijai tekusioje krašto dalyje 1945 m. pradžioje buvo likę ~1 mln, – pusė jų 1945–1946 m. žuvo arba buvo išvyti iš savo gimtųjų vietų lenkų naujakurių, o visi likusieji maždaug iki 1980 m. patys emigravo į tuometinę Vakarų Vokietiją. Šiuo metu šioje dalyje sukurta Vakarų Pamario vaivadija (lenk. województwo zachodniopomorskie).
1945 m. Vokietijai likusi Pamario dalis dabar priklauso Vokietijos federalinei Meklenburgo-Pomeranijos (vok. Mecklenburg-Vorpommern) žemei.
Pastabos
- Pamarys – tradicinis lietuviškas pavadinimas. Pavadinimas Pomeranija (lot. Pomerania) tinkamesnis istoriniame kontekste ir nurodant Vokietijoje esančią istorinės Pamario teritorijos dalį bei Meklenburgo-Pomeranijos žemę (Vokietijos administracinį vienetą).
- Pavadinimas kitomis kalbomis:
- Lenkų: Pomorze;
- Vokiečių ir švedų: Pommern;
- Kašubų: Pòmòrskô;
- Pavadinimas kitomis kalbomis:
Išnašos
- „Kaip pavadinti Vokietijos Federacinės Respublikos žemę (vok. „Mecklenburg-Vorpommern“)?“. Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Suarchyvuotas originalas 2023-06-27. Nuoroda tikrinta 2023-06-27.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Lenkijos Vokietijos istorinis regionas Pamarys PomeranijaSalis Vakaru Pamario vaivadija Meklenburgas PomeranijaVeliavaTautos Kasubai gt lenkaiLaikotarpis 1121 1637Valstybes Pomeranijos hercogysteMiestai Scecinas Pamarys arba Pomeranija istorine sritis Baltijos juros pietineje pakranteje abipus Oderio zemupio dabartineje siaures rytu Vokietijoje Meklenburgo Pomeranijos zeme ir siaures vakaru Lenkijoje Vakaru Pamario vaivadija Kartais Pamariui priskiriamas ir į rytus nuo jos esanti Pomerelija kitaip Gdansko pajuris Svarbiausias regiono miestas Scecinas GeografijaPamarys siuo metu padalintas tarp dvieju valstybiu Lenkijos ir Vokietijos Siaureje sį istorinį regiona riboja Baltijos jura rytuose Pomerelija kartais laikoma Pamario dalimi vakaruose Meklenburgas pietvakariuose Brandenburgas pietryciuose Didzioji Lenkija Oderio Odros upe regiona dalina skersai į dvi dalis Sis geografinis padalijimas neretai leme ir jo politinį padalijima nuo XVIII a egzistuojantį ir dabar IstorijaNuo ankstyvuju Viduramziu sį kadaise vakaru kasubu gyventa krasta ar atskiras jo dalis valde daugelis valstybiu Ankstyvieji rysiai su Lenkija Senosios slavu gentys apgyvendine Pamario regiona buvo pamarenai ir liuticiai Jos buvo Vokietijos siaures rytu pasienyje ir is pradziu buvo labiau priklausomos nuo pietuose besiformuojancios Lenkijos karalystes Keletas lenku valdovu X XI a laikinai prijunge sį krasta prie savo valstybes Pomeranijos hercogyste Pagrindinis straipsnis Pomeranijos hercogyste 1170 m įsteigta nepriklausoma Pomeranijos hercogyste kuri nuo 1181 m buvo Sventosios Romos imperijos dalis XIII a prasidejus vokieciu kolonistu antpludziui iki XVI a dauguma vietos gyventoju ypac feodalai ir miestieciai buvo is esmes vokietinti kita vertus didzioji Pomeranijos gyventoju dalis kasubu kalba kaip antraja snekamaja kalba issaugojo iki pat XIX a I puses Brandenburgo Prusijos sudetyje Pagrindinis straipsnis Pomeranijos hercogystes zemelapis 1635 m Eilhardas Lubinas XVII a ismirus Pomeranija ilgai valdziusiai vietines kilmes hercogu dinastijai 1648 1815 m krasta dalimis uzvalde Brandenburgo Prusijos unijos nuo 1701 m Prusijos karalystes valdovai Vakarine krasto dalį 1648 1815 m valde Svedija 1815 1945 m visa Pomeranija kaip autonomine o nuo 1933 m eiline provincija priklause Prusijos karalystei 1871 1945 m kartu ir Vokietijai Padalinimas Nuo 1945 m Pamario regionas buvo padalintas Rytine Pamario dalis atiteko Lenkijai Is 2 4 mln prieskarinio Pamario gyventoju Lenkijai tekusioje krasto dalyje 1945 m pradzioje buvo like 1 mln puse ju 1945 1946 m zuvo arba buvo isvyti is savo gimtuju vietu lenku naujakuriu o visi likusieji mazdaug iki 1980 m patys emigravo į tuometine Vakaru Vokietija Siuo metu sioje dalyje sukurta Vakaru Pamario vaivadija lenk wojewodztwo zachodniopomorskie 1945 m Vokietijai likusi Pamario dalis dabar priklauso Vokietijos federalinei Meklenburgo Pomeranijos vok Mecklenburg Vorpommern zemei PastabosPamarys tradicinis lietuviskas pavadinimas Pavadinimas Pomeranija lot Pomerania tinkamesnis istoriniame kontekste ir nurodant Vokietijoje esancia istorines Pamario teritorijos dalį bei Meklenburgo Pomeranijos zeme Vokietijos administracinį vieneta Pavadinimas kitomis kalbomis Lenku Pomorze Vokieciu ir svedu Pommern Kasubu Pomorsko Isnasos Kaip pavadinti Vokietijos Federacines Respublikos zeme vok Mecklenburg Vorpommern Valstybine lietuviu kalbos komisija Suarchyvuotas originalas 2023 06 27 Nuoroda tikrinta 2023 06 27