Azərbaycan
Беларусь
Danmark
Deutschland
United States
España
France
Indonesia
Italia
Қазақстан
Lietuva
Россия
ශ්රී ලංකාව
ประเทศไทย
Türkiyə
Украина
Mokestis valstybės nustatyta pinigų suma kurią turi sumokėti fizinis ar juridinis asmuo nuo savo veiklos rezultatų
Mokesčiai
Mokestis – valstybės nustatyta pinigų suma, kurią turi sumokėti fizinis ar juridinis asmuo nuo savo veiklos rezultatų arba atliktų ar tik norimų atlikti veiksmų.
Ekonomikos teorijoje naudojamas platesnis mokesčių apibrėžimas. Mokesčiai – finansiniai santykiai, dėl kurių valstybė, naudodamasi savo neekonominės prievartos galia, be ekvivalentinių mainų ir su nuosavybės pasikeitimu centralizuoja dalį šalies bendrojo vidaus produkto savo funkcijoms vykdyti.
Rūšys
- Progresiniai mokesčiai – mokesčiai, kurie didėjant , gaunant didesnį pelną, turint ar įsigyjant vertingesnį turtą didėja. Vienas iš tokių pavyzdžių yra pajamų mokestis. Jis mokamas nuo algos. Nuo nustatyto minimumo šis mokestis visai neatskaitomas, o nuo sumos, viršijančios minimumą, imamas nustatytu tarifu. Kitas progresinių mokesčių pavyzdys – brangių prekių įsigijimo mokestis: pavyzdžiui, įsigyjant automobilį, kurio vertė neviršija nustatytos sumos, jo mokėti nereikia, o viršijus šią sumą jis mokamas. Paprastai mokesčių tarifai aukštai nekyla, nes valstybė žino, kad pakėlus mokesčių tarifus gali prasidėti akivaizdus mokesčių nemokėjimas ir susilaukti atvirkštinio rezultato – mokesčių surinkti mažiau.
- Regresiniai mokesčiai – mokesčiai, kurie didėjant pajamoms, gaunant didesnį pelną, turint ar įgyjant vertingesnį turtą mažėja. Taip buvo apmokestinama žemė žlugus feodaliniams – baudžiaviniams santykiams. Šiuo metu Lietuvoje tokių mokesčių nėra.
- Proporciniai mokesčiai – mokesčiai, imami proporcingai nuo gaunamų pajamų, pelno, turimo ar įgyjamo turto, nepriklausomai nuo jo vertės. Tokie mokesčiai yra atskaitymai SoDrai, pajamų mokestis, mokamas darbdavio nuo darbuotojo algos, turto mokestis, mokamas nuo jo vertės ir pan.
Istorija
Mokesčių atsiradimą galima sieti su pirmykštės bendruomeninės santvarkos genties vado nurodymais savo gentainiams atlikti vienus ar kitus darbus.
Prasidėjus formuotis feodaliniams-baudžiaviniams santykiams mokesčių vaidmuo ypač išryškėjo. Vos tik gentyse atsirado kaupiamas turtas, atsirado ir mokesčiai. Nuo genties prie genties keliaudavo grupė žmonių (armija) arba tik karu besiverčianti kita gentis, kurią gentis turėdavo išlaikyti. Už tai jie įsipareigodavo gentis saugoti nuo kitų mokesčių reikalautojų. Vis didėjant dirbamos žemės reikšmei, visa žemė pradėjo priklausyti kariuomenės vadams-feodalams ir kareiviams. Feodalai žemę palikdavo savo vaikams kartu su titulais ir pareigomis. Laikui bėgant kareiviai pradėjo prarasti nuosavybę į žemę. Japonijoje kareiviai (samurajai) nuosavybę į žemę išlaikė iki pat feodalinių-baudžiavinių santykių pabaigos. Feodalai savo žemę nuomodavo valstiečiams. Valstiečiai už tam tikrą atlygį galėjo dirbti išsinuomotą žemę ir papildomai dar atidirbti feodalo žemėje (eiti lažą). Kartais valstiečiai atsisakydavo dirbti žemes ir eidavo gyventi į miestus, todėl feodalai, norėdami kelti mokesčius ir išlaikyti valstiečius, įvesdavo baudžiavą. Baudžiavos laikais valstietis tik pabėgęs galėdavo apsigyventi mieste.
Kuriantis ir augant miestams, vis svarbesnę vietą užimdavo pinigai kaip mokėjimo priemonė. Gana greitai miesto gyventojai buvo apdėti mokesčiais. Vis didesnę dalį produkto sukuriant miestuose, taip pat vis didesnė dalis mokesčių buvo surenkama iš miestiečių.
Pradžioje mokesčiai miestuose nebuvo labai diferencijuojami. Esant cechų sistemai amatininkų darbas buvo labai reglamentuojamas. Jiems buvo nurodyta, kiek laiko per dieną jie gali dirbti (sakykim, nuo aušros iki aušros), kiek turėti pameistrių, todėl ir mokestį visi mokėdavo vienodą. Taip pat mokestis būdavo imamas nuo kamino, langų name, todėl tuo laiku buvo statomi namai atsižvelgus ir į apmokestinimą. Anglijoje išvis buvo įvestas pagalvės mokestis – kiekvienas žmogus, nepriklausomai nuo pajamų, turėjo mokėti vienodą mokestį.
Tobulėjant apskaitai, apskaitos duomenų fiksavimo ir perdavimo priemonėms, atsirado visokiausių mokesčių ir juos pradėta diferencijuoti. Kartais pastebimas ir mokesčių apskaičiavimo ir diferenciacijos supaprastinimas.
Lietuvoje
Šiuo metu Lietuvoje yra kelios dešimtys įvairių mokesčių. Jų skaičius ir tarifai nuolat keičiasi. Lietuvoje fizinių ir juridinių asmenų mokesčius nusako ir reguliuoja Vyriausybės priimti įstatymai, įvertinus pasikeitusias socialines, ekonomines ir kitas sąlygas. Visų mokesčių įstatymų vykdymą kontroliuoja Lietuvos Respublikos valstybinė mokesčių inspekcija.
Nuorodos
Vikicitatos
- Duomenys apie Lietuvoje surinktus mokesčius[neveikianti nuoroda]
- Mokesčiai ir mokesčių grąžinimas Jungtinėje Karalystėje Archyvuota kopija 2007-10-24 iš Wayback Machine projekto.
- Mokesčių grąžinimas dirbusiems užsienyje
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris
Mokestis valstybes nustatyta pinigu suma kuria turi sumoketi fizinis ar juridinis asmuo nuo savo veiklos rezultatu arba atliktu ar tik norimu atlikti veiksmu Lietuvoje per 2006 m buvo surinkta Pridetines vertes mokescio 6 15 mlrd Lt Gyventoju pajamu mokescio 4 06 mlrd Lt Akcizo mokescio 2 37 mlrd Lt Pelno mokescio 1 92 mlrd Lt kitu mokesciu 2 69 mlrd Lt is viso 17 2 mlrd Lt Mokesciu nasta Lietuvoje ir kitose Europos Sajungos salyse Ekonomikos teorijoje naudojamas platesnis mokesciu apibrezimas Mokesciai finansiniai santykiai del kuriu valstybe naudodamasi savo neekonomines prievartos galia be ekvivalentiniu mainu ir su nuosavybes pasikeitimu centralizuoja dalį salies bendrojo vidaus produkto savo funkcijoms vykdyti RusysProgresiniai mokesciai mokesciai kurie didejant gaunant didesnį pelna turint ar įsigyjant vertingesnį turta dideja Vienas is tokiu pavyzdziu yra pajamu mokestis Jis mokamas nuo algos Nuo nustatyto minimumo sis mokestis visai neatskaitomas o nuo sumos virsijancios minimuma imamas nustatytu tarifu Kitas progresiniu mokesciu pavyzdys brangiu prekiu įsigijimo mokestis pavyzdziui įsigyjant automobilį kurio verte nevirsija nustatytos sumos jo moketi nereikia o virsijus sia suma jis mokamas Paprastai mokesciu tarifai aukstai nekyla nes valstybe zino kad pakelus mokesciu tarifus gali prasideti akivaizdus mokesciu nemokejimas ir susilaukti atvirkstinio rezultato mokesciu surinkti maziau Regresiniai mokesciai mokesciai kurie didejant pajamoms gaunant didesnį pelna turint ar įgyjant vertingesnį turta mazeja Taip buvo apmokestinama zeme zlugus feodaliniams baudziaviniams santykiams Siuo metu Lietuvoje tokiu mokesciu nera Proporciniai mokesciai mokesciai imami proporcingai nuo gaunamu pajamu pelno turimo ar įgyjamo turto nepriklausomai nuo jo vertes Tokie mokesciai yra atskaitymai SoDrai pajamu mokestis mokamas darbdavio nuo darbuotojo algos turto mokestis mokamas nuo jo vertes ir pan IstorijaMokesciu atsiradima galima sieti su pirmykstes bendruomenines santvarkos genties vado nurodymais savo gentainiams atlikti vienus ar kitus darbus Prasidejus formuotis feodaliniams baudziaviniams santykiams mokesciu vaidmuo ypac isryskejo Vos tik gentyse atsirado kaupiamas turtas atsirado ir mokesciai Nuo genties prie genties keliaudavo grupe zmoniu armija arba tik karu besivercianti kita gentis kuria gentis turedavo islaikyti Uz tai jie įsipareigodavo gentis saugoti nuo kitu mokesciu reikalautoju Vis didejant dirbamos zemes reiksmei visa zeme pradejo priklausyti kariuomenes vadams feodalams ir kareiviams Feodalai zeme palikdavo savo vaikams kartu su titulais ir pareigomis Laikui begant kareiviai pradejo prarasti nuosavybe į zeme Japonijoje kareiviai samurajai nuosavybe į zeme islaike iki pat feodaliniu baudziaviniu santykiu pabaigos Feodalai savo zeme nuomodavo valstieciams Valstieciai uz tam tikra atlygį galejo dirbti issinuomota zeme ir papildomai dar atidirbti feodalo zemeje eiti laza Kartais valstieciai atsisakydavo dirbti zemes ir eidavo gyventi į miestus todel feodalai noredami kelti mokescius ir islaikyti valstiecius įvesdavo baudziava Baudziavos laikais valstietis tik pabeges galedavo apsigyventi mieste Kuriantis ir augant miestams vis svarbesne vieta uzimdavo pinigai kaip mokejimo priemone Gana greitai miesto gyventojai buvo apdeti mokesciais Vis didesne dalį produkto sukuriant miestuose taip pat vis didesne dalis mokesciu buvo surenkama is miestieciu Pradzioje mokesciai miestuose nebuvo labai diferencijuojami Esant cechu sistemai amatininku darbas buvo labai reglamentuojamas Jiems buvo nurodyta kiek laiko per diena jie gali dirbti sakykim nuo ausros iki ausros kiek tureti pameistriu todel ir mokestį visi mokedavo vienoda Taip pat mokestis budavo imamas nuo kamino langu name todel tuo laiku buvo statomi namai atsizvelgus ir į apmokestinima Anglijoje isvis buvo įvestas pagalves mokestis kiekvienas zmogus nepriklausomai nuo pajamu turejo moketi vienoda mokestį Tobulejant apskaitai apskaitos duomenu fiksavimo ir perdavimo priemonems atsirado visokiausiu mokesciu ir juos pradeta diferencijuoti Kartais pastebimas ir mokesciu apskaiciavimo ir diferenciacijos supaprastinimas LietuvojeSiuo metu Lietuvoje yra kelios desimtys įvairiu mokesciu Ju skaicius ir tarifai nuolat keiciasi Lietuvoje fiziniu ir juridiniu asmenu mokescius nusako ir reguliuoja Vyriausybes priimti įstatymai įvertinus pasikeitusias socialines ekonomines ir kitas salygas Visu mokesciu įstatymu vykdyma kontroliuoja Lietuvos Respublikos valstybine mokesciu inspekcija NuorodosVikicitatosWikiquote logo Puslapis Vikicitatose Mokestis Duomenys apie Lietuvoje surinktus mokescius neveikianti nuoroda Mokesciai ir mokesciu grazinimas Jungtineje Karalysteje Archyvuota kopija 2007 10 24 is Wayback Machine projekto Mokesciu grazinimas dirbusiems uzsienyje