Беларусь
Deutschland
United States
France
Қазақстан
Lietuva
Россия
ประเทศไทย
Украина
Miunchenas vok München miestas pietų Vokietijoje prie Izaro upės Bavarijos žemės sostinė Miunchenas vok München Miunchen
Miunchenas
Miunchenas (vok. München) – miestas pietų Vokietijoje, prie Izaro upės. Bavarijos žemės sostinė.
| Miunchenas vok. München | |
|---|---|
  | |
 | |
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | |
| Valstybė |  Vokietija |
| Žemė |  Bavarija |
| Regionas | Aukštutinė Bavarija |
| Meras | Dieter Reiter |
| Gyventojų | 1 563 723 |
| Plotas | 310,43 km² |
| Tankumas | 5 037 žm./km² |
| Altitudė | 519 m |
| Pašto kodas | 80331–81929 |
| Tel. kodas | 089 |
| Tinklalapis | Muechen.DE |
 Vikiteka | Miunchenas |
| Kirčiavimas | Miùnchenas |
Svarbus pramonės ir kultūros centras. Turistus vilioja įdomiomis parduotuvėmis, aludėmis, mugėmis ir festivaliais.
Stambus transporto mazgas, išsiskiria ypač geru susisiekimu – yra metropolitenas, tramvajai, platus autobusų tinklas. Be to, yra stambus geležinkelio mazgas, liečiamas kelių autobanų, šalia plyti vienas didžiausių Europos oro uostų – Miuncheno tarptautinis oro uostas.
Senamiestyje (vakariniame Izaro upės krante) daug baroko ir rokoko pastatų, dauguma jų statyti XVIII a. pirmojoje pusėje, kai Bavarijos valdovai sparčiai stengėsi priartinti Miuncheną prie žymių Italijos miestų.
Centre yra Marijos aikštė (Marienplatz), naujoji ornamentuota rotušė (Neues Rathaus, statyta 1867–1908 m.). Netoli stovi Marijos bažnyčia (Frauenkirche), didelė gotikinio stiliaus katedra su dviem bokštais (99/100 m aukščio).
Istorija
Gyvenvietė žinoma nuo VIII a., miestas nuo 1158 m. 1175 m. gavo miesto teises. Nuo XIII a. iki 1918 m. buvo Bavarijos kunigaikščių Wittelsbachų sostinė ir rezidencija. Nuo 1506 m. visos Bavarijos sostinė. Stipriai nukentėjo per Trisdešimties metų karą. 1634–1635 m. nuo maro išmirė apie trečdalis gyventojų.
Sparčiausiai plėtėsi XIX a., ypač 1839 m. nutiesus geležinkelį ir pradėjus kurtis pramonės įmonėms.
1923 m. vyko Alaus pučas. 1938 m. pasirašyta Miuncheno sutartis, pagal kurią Čekoslovakija turėjo iki 1938 m. spalio 10 d. perduoti Vokietijai Sudetų sritį, per 3 mėn. dalį savo teritorijų atiduoti Lenkijai ir Vengrijai. Per Antrąjį pasaulinį karą stipriai subombarduotas, pokario metais daugelis pastatų restauruota.
2007 m. surengti MTV Europos muzikos apdovanojimai 2007.
Pramonė
Tarptautinis kongresų ir parodų centras.
Miunchene įsikūrusios pagrindinės koncernų „“, „BMW“, „“, „MAN“, „Siemens“ būstinės.
Svarbiausios pramonės šakos – elektronikos ir elektrotechnikos, mašinų ir transporto priemonių, tiksliųjų ir optinių prietaisų gamyba. Dar yra poligrafijos, maisto, chemijos, tekstilės, aviacijos, telekomunikacijų technikos pramonės įmonės.
Miunchenas ir apylinkės – Vokietijos informacinių technologijų įmonių centras, dar vadinamas Izaro slėniu.
Aukštasis mokslas
Liudviko-Maksimiliano universitetas Miunchene – antras studentų skaičiumi šalies universitetas; įkurtas 1472 m. Ingolštadte. Be to, veikia (Technische Universität München), jame – dar beveik 50 000 studentų.
Yra Vokietijos kariuomenės universitetas, privatus Ukrainos laisvasis universitetas, daug kitų aukštųjų mokyklų.
Architektūra
Seniausi išlikę pastatai – treji XV a. miesto vartai ir senoji (1480 m.) rotušė. Išliko ir naujoji (1867–1908 m.) miesto rotušė. Miesto senamiestyje gausu bažnyčių – vėlyvosios gotikos Dievo motinos katedra, Šv. Petro, Šv. Dvasios, Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios. Mieste gausu renesanso ir baroko rūmų ansamblių. 1901 m. jugendo stiliumi pastatyti Operos rūmai. Veikia dvi įspūdingos paveikslų galerijos – Senoji (1836 m.) ir Naujoji (1981 m.) Miuncheno pinakotekos.
Sportas
1972 m. vyko XX vasaros olimpinės žaidynės. Dalis varžybų vyko Olimpiniame stadione.
1974 m. vyko X pasaulio futbolo čempionatas
1988 m. VIII Europos futbolo čempionatas
2006 m. – XVIII pasaulio futbolo čempionatas.
Garsiausias miesto futbolo klubas yra FC Bayern München. Kitas, anksčiau konkuravęs ir buvęs plačiau žinomu, buvo TSV 1860 München.
Ryšiai su Lietuva
Ryšiai su Lietuva seni, tai liudija Vyčio atvaizdai ant miesto pastatų.
Teatinų bažnyčios (vok. Theatinkirche) fasade Odeono aikštėje (vok. Odeonplatz) pritvirtintas su bavariečių Wittelsbachų herbais, o dešinėje – lenkų Erelis ir lietuvių Vytis. Plafoną vainikuoja Bavarijos valdovo Maksimiljano III Juozapo, kuris buvo ATR karaliaus Jono Sabieskio anūkas, karūna.
Abiejų Tautų Respublikos herbai stebimi ir ant Senojo Rezidencinio teatro (vok. Altes Rezidenztheater), taip pat Nimfenburgo rūmų (vok. Nymphenburg) liturginėje dalyje. Pastarajoje Bavarijos valdovų vasaros rezidencijoje kabo ir Jono Sobieskio dukters Teresės Kunegundos (1676–1730), kuri buvo ištekėjusi už elektoriaus Maksimiliano II. Ji mirė 1730 m. Venecijoje, palaidota Miuncheno Taetinų bažnyčios kriptoje.
Eksponatų, susijusių su Lietuva, turi ir Rezidencijos muziejus (vok. Residenzmuseum). Tai Lietuvos globėjo ir kunigaikščio šv. Kazimiero biustas, taip pat daugybė prabangos daiktų iš bendros Lietuvos-Lenkijos valstybės, patekusių į Miuncheną. Tai Žygimanto Vazos dukters Onos Kotrynos Konstancijos ir Friedricho Augusto II dukters Onos Marijos Sofijos kraičio dalys. Rezidencijos muziejuje esantys ąsotis ir dubuo su LDK ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Vazos herbu (pagaminti apie 1600 metus Milane (?)) 2009 m. buvo eksponuojamas Vilniaus Taikomosios dailės muziejuje. Lankytojams Vilniuje buvo parodytas ir arasas – austinis gobelenas su auksčiau minėtos Onos Kotrynos Konstancijos herbu (Briuselis, 1630–1640).
Miunchene nuo seno studijavo lietuviai. XIX a. čia mokėsi rašytojas kunigas Antanas Baranauskas, archeologas Tadas Daugirdas, skulptorius Antanas Jucaitis, XX a. pradžioje – tapytojai Mstislavas Dobužinskis, Petras Kalpokas, ekonomistas Vladas Jurgutis, po Pirmojo pasaulinio karo – rašytojai Vincas Mykolaitis-Putinas, Balys Sruoga, dailininkai Vladas Eidukevičius, Antanas Žmuidzinavičius, kalbininkas Kazimieras Alminas, kunigas Juozapas Čepėnas, po Antrojo pasaulinio karo – Vincas Bartusevičius, Ligija Bieliukienė, fotografas Augustas Didžgalvis ir kt.
Nuo 1922 m. Miunchene veikė lietuvių ateitininkų kuopa. Po Antrojo pasaulinio karo lietuvių čia gyveno keli tūkstančiai. 1947 m. mokslo metus Miuncheno aukštosiose mokyklose pradėjo 324 lietuviai studentai. Tarp dėstytojų irgi buvo lietuvių – inžinierius Jurgis Gimbutas, architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis. Čia pradėjo veikti lietuviškos mokyklos, veikė chorai, šokių rateliai. 1945–1949 m. Miunchene išleistos 48 lietuviškos knygos. Ėjo daug periodinės spaudos – „Aidai“, „Mūsų gyvenimas“, „Naujasis gyvenimas“, „Sandora“, „Sporto žinios“. Iš Miuncheno buvo transliuojamos „Amerikos balso“ ir „Laisvės radijo“ laidos lietuvių kalba. Dabar čia atkurta šeštadieninė lietuvių mokykla.
Šiuo metu veikia .
Miestai partneriai
Miestai, su kuriais Miunchenas yra užmezgęs partnerystės ryšius:
![image]()
Edinburgas, Škotija, Jungtinė Karalystė (1954)![image]()
Verona, Italija (1960)![image]()
Bordo, Prancūzija (1964)![image]()
Saporas, Japonija (1972)
![image]()
Sinsinatis, Ohajas, JAV (1989)![image]()
Kijevas, Ukraina (1989)![image]()
Hararė, Zimbabvė (1996)
Išnašos
Nuorodos
- Oficiali miesto svetainė
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris
Miunchenas vok Munchen miestas pietu Vokietijoje prie Izaro upes Bavarijos zemes sostine Miunchenas vok Munchen Miuncheno panoramaMiunchenas48 8 0 s pl 11 34 0 r ilg 48 13333 s pl 11 56667 r ilg 48 13333 11 56667 Miunchenas Laiko juosta UTC 2 vasaros UTC 3 Valstybe VokietijaZeme BavarijaRegionas Aukstutine BavarijaMeras Dieter ReiterGyventoju 2022 1 563 723Plotas 310 43 km Tankumas 2022 5 037 zm km Altitude 519 mPasto kodas 80331 81929Tel kodas 089Tinklalapis Muechen DEVikiteka MiunchenasKirciavimas Miunchenas Svarbus pramones ir kulturos centras Turistus vilioja įdomiomis parduotuvemis aludemis mugemis ir festivaliais Stambus transporto mazgas issiskiria ypac geru susisiekimu yra metropolitenas tramvajai platus autobusu tinklas Be to yra stambus gelezinkelio mazgas lieciamas keliu autobanu salia plyti vienas didziausiu Europos oro uostu Miuncheno tarptautinis oro uostas Senamiestyje vakariniame Izaro upes krante daug baroko ir rokoko pastatu dauguma ju statyti XVIII a pirmojoje puseje kai Bavarijos valdovai sparciai stengesi priartinti Miunchena prie zymiu Italijos miestu Centre yra Marijos aikste Marienplatz naujoji ornamentuota rotuse Neues Rathaus statyta 1867 1908 m Netoli stovi Marijos baznycia Frauenkirche didele gotikinio stiliaus katedra su dviem bokstais 99 100 m aukscio IstorijaGyvenviete zinoma nuo VIII a miestas nuo 1158 m 1175 m gavo miesto teises Nuo XIII a iki 1918 m buvo Bavarijos kunigaiksciu Wittelsbachu sostine ir rezidencija Nuo 1506 m visos Bavarijos sostine Stipriai nukentejo per Trisdesimties metu kara 1634 1635 m nuo maro ismire apie trecdalis gyventoju Sparciausiai pletesi XIX a ypac 1839 m nutiesus gelezinkelį ir pradejus kurtis pramones įmonems 1923 m vyko Alaus pucas 1938 m pasirasyta Miuncheno sutartis pagal kuria Cekoslovakija turejo iki 1938 m spalio 10 d perduoti Vokietijai Sudetu sritį per 3 men dalį savo teritoriju atiduoti Lenkijai ir Vengrijai Per Antrajį pasaulinį kara stipriai subombarduotas pokario metais daugelis pastatu restauruota 2007 m surengti MTV Europos muzikos apdovanojimai 2007 PramoneTarptautinis kongresu ir parodu centras Miunchene įsikurusios pagrindines koncernu BMW MAN Siemens bustines Svarbiausios pramones sakos elektronikos ir elektrotechnikos masinu ir transporto priemoniu tiksliuju ir optiniu prietaisu gamyba Dar yra poligrafijos maisto chemijos tekstiles aviacijos telekomunikaciju technikos pramones įmones Miunchenas ir apylinkes Vokietijos informaciniu technologiju įmoniu centras dar vadinamas Izaro sleniu Aukstasis mokslasLiudviko Maksimiliano universitetas Miunchene antras studentu skaiciumi salies universitetas įkurtas 1472 m Ingolstadte Be to veikia Technische Universitat Munchen jame dar beveik 50 000 studentu Yra Vokietijos kariuomenes universitetas privatus Ukrainos laisvasis universitetas daug kitu aukstuju mokyklu ArchitekturaSeniausi islike pastatai treji XV a miesto vartai ir senoji 1480 m rotuse Isliko ir naujoji 1867 1908 m miesto rotuse Miesto senamiestyje gausu baznyciu velyvosios gotikos Dievo motinos katedra Sv Petro Sv Dvasios Sv arkangelo Mykolo baznycios Mieste gausu renesanso ir baroko rumu ansambliu 1901 m jugendo stiliumi pastatyti Operos rumai Veikia dvi įspudingos paveikslu galerijos Senoji 1836 m ir Naujoji 1981 m Miuncheno pinakotekos Sportas1972 m vyko XX vasaros olimpines zaidynes Dalis varzybu vyko Olimpiniame stadione 1974 m vyko X pasaulio futbolo cempionatas 1988 m VIII Europos futbolo cempionatas 2006 m XVIII pasaulio futbolo cempionatas Garsiausias miesto futbolo klubas yra FC Bayern Munchen Kitas anksciau konkuraves ir buves placiau zinomu buvo TSV 1860 Munchen Rysiai su LietuvaBavarijos Lietuvos ir Lenkijos herbai ant Teatinu baznycios fasadoNimfenburgo rezidenciniai rumaiBavarijos Valstybineje Bavarijos bibliotekoje saugomas seniausias Vycio atvaizdas 1475 m Įejimas į Miuncheno universiteta 2007 m Rysiai su Lietuva seni tai liudija Vycio atvaizdai ant miesto pastatu Teatinu baznycios vok Theatinkirche fasade Odeono aiksteje vok Odeonplatz pritvirtintas su bavarieciu Wittelsbachu herbais o desineje lenku Erelis ir lietuviu Vytis Plafona vainikuoja Bavarijos valdovo Maksimiljano III Juozapo kuris buvo ATR karaliaus Jono Sabieskio anukas karuna Abieju Tautu Respublikos herbai stebimi ir ant Senojo Rezidencinio teatro vok Altes Rezidenztheater taip pat Nimfenburgo rumu vok Nymphenburg liturgineje dalyje Pastarajoje Bavarijos valdovu vasaros rezidencijoje kabo ir Jono Sobieskio dukters Tereses Kunegundos 1676 1730 kuri buvo istekejusi uz elektoriaus Maksimiliano II Ji mire 1730 m Venecijoje palaidota Miuncheno Taetinu baznycios kriptoje Eksponatu susijusiu su Lietuva turi ir Rezidencijos muziejus vok Residenzmuseum Tai Lietuvos globejo ir kunigaikscio sv Kazimiero biustas taip pat daugybe prabangos daiktu is bendros Lietuvos Lenkijos valstybes patekusiu į Miunchena Tai Zygimanto Vazos dukters Onos Kotrynos Konstancijos ir Friedricho Augusto II dukters Onos Marijos Sofijos kraicio dalys Rezidencijos muziejuje esantys asotis ir dubuo su LDK ir Lenkijos karaliaus Zygimanto Vazos herbu pagaminti apie 1600 metus Milane 2009 m buvo eksponuojamas Vilniaus Taikomosios dailes muziejuje Lankytojams Vilniuje buvo parodytas ir arasas austinis gobelenas su auksciau minetos Onos Kotrynos Konstancijos herbu Briuselis 1630 1640 Miunchene nuo seno studijavo lietuviai XIX a cia mokesi rasytojas kunigas Antanas Baranauskas archeologas Tadas Daugirdas skulptorius Antanas Jucaitis XX a pradzioje tapytojai Mstislavas Dobuzinskis Petras Kalpokas ekonomistas Vladas Jurgutis po Pirmojo pasaulinio karo rasytojai Vincas Mykolaitis Putinas Balys Sruoga dailininkai Vladas Eidukevicius Antanas Zmuidzinavicius kalbininkas Kazimieras Alminas kunigas Juozapas Cepenas po Antrojo pasaulinio karo Vincas Bartusevicius Ligija Bieliukiene fotografas Augustas Didzgalvis ir kt Nuo 1922 m Miunchene veike lietuviu ateitininku kuopa Po Antrojo pasaulinio karo lietuviu cia gyveno keli tukstanciai 1947 m mokslo metus Miuncheno aukstosiose mokyklose pradejo 324 lietuviai studentai Tarp destytoju irgi buvo lietuviu inzinierius Jurgis Gimbutas architektas Vytautas Landsbergis Zemkalnis Cia pradejo veikti lietuviskos mokyklos veike chorai sokiu rateliai 1945 1949 m Miunchene isleistos 48 lietuviskos knygos Ėjo daug periodines spaudos Aidai Musu gyvenimas Naujasis gyvenimas Sandora Sporto zinios Is Miuncheno buvo transliuojamos Amerikos balso ir Laisves radijo laidos lietuviu kalba Dabar cia atkurta sestadienine lietuviu mokykla Siuo metu veikia Miestai partneriaiMiestai su kuriais Miunchenas yra uzmezges partnerystes rysius Edinburgas Skotija Jungtine Karalyste 1954 Verona Italija 1960 Bordo Prancuzija 1964 Saporas Japonija 1972 Sinsinatis Ohajas JAV 1989 Kijevas Ukraina 1989 Harare Zimbabve 1996 Isnasoshttps stadt muenchen de infos oberbuergermeister html https www worldatlas com articles largest universities in germany html https www tum de en news and events all news press releases details die tum waechst auf 48000 studierende 1 2 NuorodosOficiali miesto svetaine