Беларусь
Deutschland
United States
France
Қазақстан
Lietuva
Россия
ประเทศไทย
Украина
Marškiniai užsegamas viršutinis medžiaginis drabužis Istoriškai pradžioje marškiniai buvo dėvimi vyrų kaip apatiniai dra
Marškiniai
Marškiniai – užsegamas viršutinis medžiaginis drabužis. Istoriškai pradžioje marškiniai buvo dėvimi vyrų kaip apatiniai drabužiai. Vėliau marškiniai išplito kasdieninėje veikloje ir pradėti dėvėti ne tik vyrų, bet ir moterų.
Pačius seniausius pasaulyje marškinius yra atradęs anglų egiptologas William Matthew Flinders Petrie – lininiai marškiniai buvo rasti iš pirmos egiptiečių dinastijos netoli Tarkano, datuojami apie 3000 m. p. m. e.
Marškiniai būna įvairių tipų ir yra dėvimi įvairiomis progomis – laisvalaikiu, politikoje, šventėmis, kartu su įvairiomis uniformomis, įvairiose sporto šakose (pvz., tenise polo marškinėliai) ir pan.
Laisvalaikio tipo marškiniai būna be susegimų ir sagų, vadinami marškinėliais.
Tradiciniai lietuvių marškiniai
Moterų marškiniai visose Lietuvos etninėse srityse būdavo siuvami tik iš balto lininio audeklo, XIX a. II pusėje – ir iš medvilnės. Būdavo ilgomis rankovėmis, stačia arba atlenkiama apykakle, dažniausiai paprasčiausio formos kirpimo, rečiau – kitokio kirpimo. Viršutinė dalis siuvama iš plonesnės, apatinė – iš šiurkštesnės medžiagos. Marškiniai buvo žemiau kelių. Rankovėms audžiamas siauresnis, kaip tik rankovės pločio audinys. Išeiginių marškinių apykaklėms, antims, rankogaliams skirtas plonesnis audinys netgi buvo ne namų darbo, o perkamas. Marškinius moterys siuvo pačios rankomis. Viršutinius drabužius, ypač vyrams siūdavo keliaujantys siuvėjai.
XX a. pradžioje šie marškiniai virsta apatiniais. XIX a. pabaigoje sutrumpėja rankovės, pagilėja iškirptė, po I pasaulinio karo atsiranda marškinių be rankovių.
Vyriški marškiniai buvo siuvami iš tokių pat medžiagų, kaip ir moterų. Marškiniai neilgi – sulig nuleistos rankos riešu arba plaštaka. Nešiojami dvejopai: išleisti ant kelnių ir sukišti į vidų. Palaidi marškiniai būdavo sujuosiami austine ar pintine juosta. Pirmasis nešiojimo būdas būdingas aukštaičiams (slavų kultūros įtaka, tada jie buvo ir šiek tiek ilgesni), antrasis – žemaičiams. Pastarasis nešiojimo būdas vėliau, pradedant XX a. II dešimtmečiu, išplito visoje Lietuvos teritorijoje. Ant kelnių išleistais marškiniais kartais dėvima tik karštomis šienapjūtės ir rugiapjūtės dienomis. Senieji vyrų marškiniai nebuvo puošiami.
Vyrų marškinių puošyba plinta tik XIX a. II pusėje, kai sermėgas išstumia , o vėliau ir klasikinio kostiumo švarkai, atidengę marškinių krūtinę. Vyriškus marškinius puošė tais pačiais būdais, kaip ir moteriškus, tik mažiau, kukliau.
Šaltiniai
- Šidiškienė I., 1997, Lietuvos etnologija (II) // Tautiniai drabužiai lietuvių kultūroje
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris
Marskiniai uzsegamas virsutinis medziaginis drabuzis Istoriskai pradzioje marskiniai buvo devimi vyru kaip apatiniai drabuziai Veliau marskiniai isplito kasdienineje veikloje ir pradeti deveti ne tik vyru bet ir moteru Tradiciniai moteriski norvegiu marskiniai Pacius seniausius pasaulyje marskinius yra atrades anglu egiptologas William Matthew Flinders Petrie lininiai marskiniai buvo rasti is pirmos egiptieciu dinastijos netoli Tarkano datuojami apie 3000 m p m e Marskiniai buna įvairiu tipu ir yra devimi įvairiomis progomis laisvalaikiu politikoje sventemis kartu su įvairiomis uniformomis įvairiose sporto sakose pvz tenise polo marskineliai ir pan Laisvalaikio tipo marskiniai buna be susegimu ir sagu vadinami marskineliais Tradiciniai lietuviu marskiniaiVyriski darbiniai lietuviu marskiniai Moteru marskiniai visose Lietuvos etninese srityse budavo siuvami tik is balto lininio audeklo XIX a II puseje ir is medvilnes Budavo ilgomis rankovemis stacia arba atlenkiama apykakle dazniausiai paprasciausio formos kirpimo reciau kitokio kirpimo Virsutine dalis siuvama is plonesnes apatine is siurkstesnes medziagos Marskiniai buvo zemiau keliu Rankovems audziamas siauresnis kaip tik rankoves plocio audinys Iseiginiu marskiniu apykaklems antims rankogaliams skirtas plonesnis audinys netgi buvo ne namu darbo o perkamas Marskinius moterys siuvo pacios rankomis Virsutinius drabuzius ypac vyrams siudavo keliaujantys siuvejai XX a pradzioje sie marskiniai virsta apatiniais XIX a pabaigoje sutrumpeja rankoves pagileja iskirpte po I pasaulinio karo atsiranda marskiniu be rankoviu Vyriski marskiniai buvo siuvami is tokiu pat medziagu kaip ir moteru Marskiniai neilgi sulig nuleistos rankos riesu arba plastaka Nesiojami dvejopai isleisti ant kelniu ir sukisti į vidu Palaidi marskiniai budavo sujuosiami austine ar pintine juosta Pirmasis nesiojimo budas budingas aukstaiciams slavu kulturos įtaka tada jie buvo ir siek tiek ilgesni antrasis zemaiciams Pastarasis nesiojimo budas veliau pradedant XX a II desimtmeciu isplito visoje Lietuvos teritorijoje Ant kelniu isleistais marskiniais kartais devima tik karstomis sienapjutes ir rugiapjutes dienomis Senieji vyru marskiniai nebuvo puosiami Vyru marskiniu puosyba plinta tik XIX a II puseje kai sermegas isstumia o veliau ir klasikinio kostiumo svarkai atidenge marskiniu krutine Vyriskus marskinius puose tais paciais budais kaip ir moteriskus tik maziau kukliau SaltiniaiSidiskiene I 1997 Lietuvos etnologija II Tautiniai drabuziai lietuviu kulturoje Vikiteka Marskiniai vaizdine ir garsine medziaga