Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Finikiečiai

![]() | Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Kanaano regionas: Finikija | |
---|---|
![]() | |
Šalis | Libanas |
Tautos | finikiečiai |
Kalba | finikiečių kalba |
Valstybės | , Tyras, Sidonas, Biblas ir kt. |
Vėlesnis pav. | Istorinė Sirija |
![]() | |
Finikija (gr. Φοινίκη = Phoiníkē) – senovės istorinis regionas, buvęs Viduržemio jūros pakrantėje (dabartinio Libano, pietvakarių Sirijos ir šiaurės vakarų Izraelio teritorijoje). Šalies gyventojai finikiečiai sukūrė galingą civilizaciją su išvystytais amatais, jūrų prekyba ir turtinga kultūra. Finikiečiai buvo geri jūreiviai, laivais pasiekdavę Britanijos salas.
Geografija
Finikija buvo laikoma didesnio Kanaano regiono šiaurine dalimi, todėl Amarnos laiškuose vietos gyventojai vadino save tiesiog Kinaani ar Kenaani. Anot graikų, finikiečiai vadino savo regioną chna (gr. χνα). Finikiečiai kalbėjo vakarų semitų kalba, kuri greičiausiai mažai skyrėsi nuo kitų Kanaane naudojamų kalbų.
Regioną sudarė ilgas siauras Viduržemio jūros pakrantės ruožas, iš rytų ribojamas Libano kalnų. Rytuose jis ribojosi su Senovės Sirija, o pietuose – su kitu Kanaano regionu – Galilėja.
Miestai valstybės
Kaip atskiras Kanaano regionas Finikija susiformavo II tūkst. pr. m. e. pabaigoje, kuomet sustiprėjo prekybiniai miestai valstybės. Per visą savo istoriją regionas buvo politiškai suskaidytas į daugybę smulkių prekybinių miestų valstybių, kurios dalijosi pakrantę atkarpomis. Svarbiausi finikiečių miestai-valstybės buvo:
- Arvadas (Ajnuku)
- Beirutas (Beruta)
- Aka (Akra)
- Tyras (Cor)
- Sidonas (Sydun)
- Biblas (Gebal)
- Safita
- Tripolis (Ahtar)
Nuo IX a. pr. m. e. Finikijos miestai aktyviai steigė kolonijas Viduržemio jūros pakrantėje – Mažojoje Azijoje, Ispanijoje ir Šiaurės Afrikoje. Didžiausia kolonija, kuri tapo nepriklausoma, buvo Kartagina (dabartinis Tunisas).
Kultūros pasiekimai
Finikiečių abėcėlė (manoma, kad finikiečiai abėcėlinį raštą ėmė naudoti 1 000 m. pr. m. e.) faktiškai yra visų šiuolaikinių abėcėlių protėvis. Per jų jūrinę prekybą, finikiečiai paskleidė abėcėlę į Šiaurės Afriką ir Europą, kur ji buvo priimta graikų. Graikai pakeitė keletą raidžių ir pridėjo balses, kurių nebuvo finikiečių rašte. Vėliau šią abėcėlę perėmė senovės Roma. Taip finikiečių abėcėlė tapo šiuo metu plačiai naudojamos lotyniškosios abėcėlės pirmtaku.
Finikiečiai pirmieji pradėjo kurti kolonijas, parašė pirmąjį žinomą agronomijos traktatą. Buvo geri jūreiviai. Finikiečiai plaukiojo irkliniais laivais: keleiviniais, transportiniais, kariniais (dar vadinamais galeromis). Gabendavo auksą, varį, stiklą, aliejus, vergus, purpurinius audinius. Apie 600 m. pr. m. e. apiplaukė Afriką.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Kanaano regionas FinikijaSalis LibanasTautos finikieciaiKalba finikieciu kalbaValstybes Tyras Sidonas Biblas ir kt Velesnis pav Istorine Sirija Finikija gr Foinikh Phoinike senoves istorinis regionas buves Vidurzemio juros pakranteje dabartinio Libano pietvakariu Sirijos ir siaures vakaru Izraelio teritorijoje Salies gyventojai finikieciai sukure galinga civilizacija su isvystytais amatais juru prekyba ir turtinga kultura Finikieciai buvo geri jureiviai laivais pasiekdave Britanijos salas GeografijaFinikija buvo laikoma didesnio Kanaano regiono siaurine dalimi todel Amarnos laiskuose vietos gyventojai vadino save tiesiog Kinaani ar Kenaani Anot graiku finikieciai vadino savo regiona chna gr xna Finikieciai kalbejo vakaru semitu kalba kuri greiciausiai mazai skyresi nuo kitu Kanaane naudojamu kalbu Regiona sudare ilgas siauras Vidurzemio juros pakrantes ruozas is rytu ribojamas Libano kalnu Rytuose jis ribojosi su Senoves Sirija o pietuose su kitu Kanaano regionu Galileja Miestai valstybesKaip atskiras Kanaano regionas Finikija susiformavo II tukst pr m e pabaigoje kuomet sustiprejo prekybiniai miestai valstybes Per visa savo istorija regionas buvo politiskai suskaidytas į daugybe smulkiu prekybiniu miestu valstybiu kurios dalijosi pakrante atkarpomis Svarbiausi finikieciu miestai valstybes buvo Arvadas Ajnuku Beirutas Beruta Aka Akra Tyras Cor Sidonas Sydun Biblas Gebal Safita Tripolis Ahtar Nuo IX a pr m e Finikijos miestai aktyviai steige kolonijas Vidurzemio juros pakranteje Mazojoje Azijoje Ispanijoje ir Siaures Afrikoje Didziausia kolonija kuri tapo nepriklausoma buvo Kartagina dabartinis Tunisas Kulturos pasiekimaiFinikieciu abecele manoma kad finikieciai abecelinį rasta eme naudoti 1 000 m pr m e faktiskai yra visu siuolaikiniu abeceliu protevis Per ju jurine prekyba finikieciai paskleide abecele į Siaures Afrika ir Europa kur ji buvo priimta graiku Graikai pakeite keleta raidziu ir pridejo balses kuriu nebuvo finikieciu raste Veliau sia abecele pereme senoves Roma Taip finikieciu abecele tapo siuo metu placiai naudojamos lotyniskosios abeceles pirmtaku Finikieciai pirmieji pradejo kurti kolonijas parase pirmajį zinoma agronomijos traktata Buvo geri jureiviai Finikieciai plaukiojo irkliniais laivais keleiviniais transportiniais kariniais dar vadinamais galeromis Gabendavo auksa varį stikla aliejus vergus purpurinius audinius Apie 600 m pr m e apiplauke Afrika