Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tin
Belisarijus

![]() | Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Flavijus Belisarijus (Belizarijus, gr. Βελισάριος, 505 m. ? – 565 m.) – žymiausias Bizantijos karvedys ir vienas iš labiausiai pripažintų karo vadų žmonijos istorijoje. Jis buvo imperatoriaus Justiniano I plano atgauti Vakarų Romos imperijos žemes, kurios buvo prarastos prieš šimtą metų, vykdytojas.

Nors jis mažiau žinomas nei didieji istorijos karvedžiai Hanibalas, Julijus Cezaris, Aleksandras Didysis ar Napoleonas Bonapartas, jo sugebėjimams ir pasiekimams prilygo mažai karo vadų istorijoje.
Vienas ryškiausių jo karjeros bruožų buvo kariavimas esant mažai ar iš vis be Justiniano I ir Bizantijos paramos, bet jis vis tiek pasiekdavo pergales dėl savo karinio genialumo. Jis priskiriamas žmonių grupei, vadinamai „Paskutiniais romėnais“.
Legenda apie Belisarijų kaip aklą elgetą
Pagal legendą, kuri paplito viduramžiais, Justinianas įsakė Belisarijui išlupti akis ir palikti jį kaip elgetą prie Porta Pinciana Romos vartų. Belisarijus buvo pasmerktas praeivių prašyti „duoti obolą Belisarijui“ (date obolum Belisario), kol jam buvo atleista. Dauguma šiuolaikinių mokslininkų abejoja šia istorija, bet Philip Stanhope, XIX a. britų filologas, parašęs „Belisarijaus gyvenimą“ (Life of Belisarius), vienintelę išsamią jo biografiją, manė, kad legenda atitinka tikrovę. Remiantis išlikusiais pirminiais šaltiniais, jis rado argumentų, kurie patvirtina legendą.
Nors legenda abejotina, po Jean-François Marmontel novelės Bélisaire (1767 m.) išleidimo šią istoriją pamėgo XVIII a. dailininkai ir jų mecenatai, kurie įžvelgė paralelę tarp Justiniano I veiksmų ir XVIII a. monarchų priespaudos.
Galerija
- „Belisarijus“, paveikslas, 1776 m. Belisarijų, apakintą elgetą, atpažįsta vienas iš buvusių jo kareivių.
- „Belisarijus prašo išmaldos“, Jacques-Louis David paveikslas (1781 m.)
- paveikslas, kuriame, Belisarijus priima valstiečio vaišingumą.
![]() ![]() | ||
Anksčiau valdė: Justinianas I Flavijus Decijus Paulinas | Flavijus Belisarijus (535 m.) ' | Vėliau valdė: Post consulatum Belisarii (Rytai) Iterum post consulatum Paulini (Vakarai) |
Straipsnių serijos apie Senovės Romą dalis |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Flavijus Belisarijus Belizarijus gr Belisarios 505 m 565 m zymiausias Bizantijos karvedys ir vienas is labiausiai pripazintu karo vadu zmonijos istorijoje Jis buvo imperatoriaus Justiniano I plano atgauti Vakaru Romos imperijos zemes kurios buvo prarastos pries simta metu vykdytojas Belisarijus tikriausiai yra barzdotas vyras imperatoriaus Justiniano I desineje San Vitale baznycios Ravenoje mozaika skirta pamineti Italijos atgavimui kurį atliko paties Belisarijaus vadovaujama Bizantijos armija Nors jis maziau zinomas nei didieji istorijos karvedziai Hanibalas Julijus Cezaris Aleksandras Didysis ar Napoleonas Bonapartas jo sugebejimams ir pasiekimams prilygo mazai karo vadu istorijoje Vienas ryskiausiu jo karjeros bruozu buvo kariavimas esant mazai ar is vis be Justiniano I ir Bizantijos paramos bet jis vis tiek pasiekdavo pergales del savo karinio genialumo Jis priskiriamas zmoniu grupei vadinamai Paskutiniais romenais Legenda apie Belisariju kaip akla elgetaPagal legenda kuri paplito viduramziais Justinianas įsake Belisarijui islupti akis ir palikti jį kaip elgeta prie Porta Pinciana Romos vartu Belisarijus buvo pasmerktas praeiviu prasyti duoti obola Belisarijui date obolum Belisario kol jam buvo atleista Dauguma siuolaikiniu mokslininku abejoja sia istorija bet Philip Stanhope XIX a britu filologas parases Belisarijaus gyvenima Life of Belisarius vienintele issamia jo biografija mane kad legenda atitinka tikrove Remiantis islikusiais pirminiais saltiniais jis rado argumentu kurie patvirtina legenda Nors legenda abejotina po Jean Francois Marmontel noveles Belisaire 1767 m isleidimo sia istorija pamego XVIII a dailininkai ir ju mecenatai kurie įzvelge paralele tarp Justiniano I veiksmu ir XVIII a monarchu priespaudos Galerija Belisarijus paveikslas 1776 m Belisariju apakinta elgeta atpazįsta vienas is buvusiu jo kareiviu Belisarijus praso ismaldos Jacques Louis David paveikslas 1781 m paveikslas kuriame Belisarijus priima valstiecio vaisinguma Romos konsulas Anksciau valde Justinianas I Flavijus Decijus Paulinas Flavijus Belisarijus 535 m Veliau valde Post consulatum Belisarii Rytai Iterum post consulatum Paulini Vakarai Straipsniu serijos apie Senoves Roma dalis Vikiteka Belisarijus vaizdine ir garsine medziaga