Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai įrašyda
Anšliusas

![]() | Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
Anšliusas (vok. Anschluss, Anschluß – ‘prijungimas’), arba Austrijos anšliusas (vok. Anschluss Österreichs) – 1938 m. kovo 13 d. įvykdytas neteisėtas (tai pažeidė Versalio taikos sutartį) Austrijos prijungimas prie nacistinės Vokietijos. Vakarų valstybės, ypač Jungtinė Karalystė ir Prancūzija, laikėsi nuolaidžiavimo politikos, o Jungtinės Amerikos Valstijos laikėsi nesikišimo politikos.


Keli metai iki anšliuso vyko stiprus Vokietijos spaudimas Austrijai. Adolfas Hitleris vykdė vadinamąją „Sugrįžimo į reichą“ (Heim ins Reich) politiką, kuriai pritarė dalis austrų bei rėmė Austrijos Nacionalsocialistų partiją.
Istorija
Situacija iki anšliuso (1918–1938 m.)
Pasibaigus Pirmajam Pasauliniam karui, Paryžiaus taikos konferencijoje buvo sprendžiamas tolesnis Europos likimas. Visiškai sutriuškinta Vokietija bei jos sąjungininkai buvo paskelbti vieninteliais karo kaltininkais.

Taikos konferencijoje nuspręsta panaikinti Vokietijos imperiją bei Austrijos-Vengrijos valstybę, kurios slaviškosios žemės buvo atiduotos naujai susikūrusioms Lenkijai ir Čekoslovakijai, o Pietų Europoje turėta slaviška teritorija įtraukta į Jugoslavijos sudėtį. Likusios žemės – pati Austrija ir Vengrija buvo atskirtos, uždraudžiant vėl susivienyti į bendrą valstybę. Vokiškajai Austrijai (vokiškai kalbančių austrų etninės žemės), kurią sudarė didesnioji dalis naujai įkurtos Austrijos valstybės, buvo uždrausta susijungti su Vokietija. Tai nulėmė Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos spaudimas, kadangi šios šalys nenorėjo stiprios ir suvienytos Vokietijos.
1934 m. Austrijoje buvo panaikinta demokratinė santvarka ir įvestas autoritarinis Tėvynės Fronto (Vaterländische Front) partijos, režimas, kuriam vadovavo (Engelbert Dollfuß). Tėvynės Fronto valdymas iš dalies padėjo išvengti Austrijos nepriklausomybės panaikinimo, nes 1933 m. į valdžią atėjusio A. Hitlerio planuose buvo siekis sukurti vadinamąją Didžiąją Vokietiją, prie jos prijungiant Austriją, kurioje atsirado nemažai šios idėjos šalininkų. Kita vertus, Austrijoje ir E. Dolfusas turėjo didelį autoritetą.
1934 m. mirus Dolfusui, situacija Austrijoje ėmė keistis. Vis daugiau austrų ėmė simpatizuoti nacizmui, kurį reprezentavo galinga ir A. Hitlerio Vokietija.
Anšliusas
Hitleris norėjo suvienyti visas vokiškai kalbančias tautas į vieną valstybę, tačiau kartu bijojo Vakarų valstybių. Tačiau Vakarų šalys dėl Austrijos prijungimo prie Vokietijos nenorėjo pradėti karo ir siuntė tik protesto . Hitleris nusprendė, kad laikas prijungti Austriją prie Trečiojo Reicho atėjo.
Perspėjimai ir grasinimai
Hitleris buvo gerai informuotas apie vyravusias Austrijos gyventojų nuotaikas ir vis labiau plintantį provokiškumą, kurį ypatingai skatino aktyviai veikusios nacistinės grupuotės. Visgi, Hitleris nesiryžo siųsti į Austriją kariuomenės ir pasirodyti esąs agresorius. Tam reikėjo rimtos priežasties.

1938 m. vasarį Hitleris susitiko su Austrijos nacistų lyderiu Artūru Zeis-Inkvartu (Arthur Seyss-Inquart), kuriam pažadėjo aukštą postą prijungtoje Austrijoje. Zeis-Inkvartas turėjo vadovauti sklandžiam anšliusui pačioje Austrijoje.
1938 m. vasario 12 d. Hitleris jau kalbėjosi su Austrijos kancleriu , kuriam išdėstė savo reikalavimus – išlaisvinti visus įkalintus nacistų aktyvistus, legalizuoti partijas (tarp jų ir nacistų), bei leisti joms dalyvauti Vyriausybės veikloje. Priešingu atveju Hitleris pagrasino . Šušnigas sutiko su visais jo reikalavimais ir paskyrė Zeis-Inkvartą užsienio reikalų ministru.
Šušnigas suprato, kad naujai paskirti ministrai pradeda veikti prieš jį patį, todėl tikėjosi sukelti austrų patriotizmo bangą kaip atsvarą augančiai Vokietijos įtakai šalyje. Legalizuotos komunistų ir socialistų partijų nariai, suprasdami iš Vokietijos kylančią grėsmę, pažadėjo paramą Šušnigo vyriausybei. Kairiosios partijos taip pat bijojo galimo susidorojimo su jomis po būsimo nacių įvykdyto Austrijos prijungimo.
Referendumo paskelbimas ir Hitlerio reakcija
Šušnigas pasiūlė plesbiscitą Austrijos nepriklausomybės klausimu. 1938 m. nacistai nebūtų jo laimėję, nes visus balsus turėjo skaičiuoti tik Šušnigo partijos nariai. Referendumas turėjo įvykti 1938 m. kovo 13 d. Sužinojęs apie tokius Šušnigo ketinimus, Hitleris kovo 11 d. išsiuntė jam ultimatumą, kuriame reikalavo atšaukti referendumą, nes, esą, jo rezultatų Vokietijos valdžia vis vien nepripažins. Ultimatume taip pat buvo reikalaujama visą valdžią perduoti Austrijos naciams arba ruoštis greitai Vokietijos invazijai.
Tuo pat metu Vokietijos propagandos ministras Jozefas Gebelsas (Joseph Goebbels) liepė spaudoje paskelbti fiktyvius straipsnius, esą Austrija yra ant pilietinio karo ribos ir patys austrai šaukiasi Vermachto paramos. Žiniasklaidos priemonės skelbė, kad vokiečių dalinių prašoma atstatyti tvarką ir ramybę.
Hitlerio ultimatumui priimti ar atmesti buvo skirtos vos dvi valandos. Tačiau Hitleris nurodė, kad jau išsiuntė kariuomenės dalinius į Austriją, nesvarbu, ar Šušnigas priims ultimatumą, ar ne.
Suprasdamas, kad nei iš Prancūzijos, nei iš Jungtinės Karalystės paramos nesulauks, 1938 m. kovo 11 d. vakarą Šušnigas atsistatydino iš valstybės kanclerio pareigų. Jis pareiškė sutinkąs su vokiečių reikalavimais, siekdamas išvengti galimų masinių austrų žudynių. Austrijos prezidentas Vilhelmas Miklas tą pačią dieną Zeis-Inkvartą patvirtino naujuoju Austrijos kancleriu.
Militaristinis anšliusas
Nors Austrijoje valdžią ir perėmė nacistas Zeis-Inkvartas, Vermachto daliniai buvo pradėti įvesti į šalies teritoriją. Pajėgų įvedimas patvirtino faktą, kad Austrija tapo nacistine šalimi, įtraukta į Trečiąjį Reichą.

1938 m. kovo 12 d. aštuntoji Vermachto armija peržengė Austrijos–Vokietijos sieną. Jokio pasipriešinimo iš austrų pusės nebuvo sulaukta, priešingai, Vermachtas sutiktas su gėlėmis ir nacistiniais „“ šūkiais. Tą pačią dieną pats Hitleris atvyko į Austriją ir Linco rotušės aikštėje pasakė kalbą.
1938 m. balandžio 10 d. nacių naujai sušauktame referendume, kuris turėjo „nuspręsti“, ar Austrijai jungtis su Vokietija, oficialiais duomenimis, anšliusui pritarė 99,73 % visų balsavusiųjų. Referendumo metu vykdyta griežta kontrolė, visi nepalankiai naciams nusiteikę gyventojai buvo areštuojami, jiems buvo trukdoma dalyvauti ir balsuoti.
Austrija paskelbta Trečiojo Reicho provincijos Ostmarko dalimi, o Zeis-Inkvartas paskelbtas gubernatoriumi. Tais pačiais metais pradėtas vykdyti masinis teroras prieš žydus ir komunistus, panaikinta Austrijos konstitucija ir įvesti Vokietijos įstatymai.
Anšliuso pasekmės
Anšliusas įvyko be jokio Tautų Sąjungos prieštaravimo. Sėkminga operacija, sulaužiusi Versalio taikos sutartį, paskatino Hitlerį tolimesnei ekspansijai į Rytus, mat jis galutinai suvokė, kad gali manipuliuoti britais ir prancūzais, gąsdindamas juos nauju karu, kurio jie norėjo išvengti bet kokia kaina.
Austrijoje 1938 m. gyveno 6 milijonai žmonių. Vokietija pasipildė Austrijos naudingaisiais ištekliais, pramonės įmonėmis ir kvalifikuota darbo jėga.
Austrija buvo išvaduota tik 1945 m., o faktinį suverenitetą atgavo tik po dešimties metų.
Aukos teorija
Po Antrojo pasaulinio karo pabaigos austrai teigia tapę pirmosiomis nacizmo aukomis, mat pati pirmoji Hitlerio invazija į užsienį prasidėjo būtent Austrijoje. Tačiau sudėtinga vienareikšmiškai remti šią „aukos teoriją“. 1938 m. anšliuso metu dauguma austrų džiugiai sutiko susijungimo su Vokietija faktą. Kita vertus, patriotinis austrų judėjimas, nukreiptas prieš nacizmą, rodo egzistavus ir austrų rezistenciją.
Pagal tarpukario teisę anšliusas buvo neteisėtas veiksmas, nes jis prieštaravo Vakarų Europos valstybių po Pirmojo pasaulinio karo su Vokietija sudarytoms taikos sutartims.
Šaltiniai
- Anšliusas. vle.lt. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-08-13.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris
Siam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai įrasydami tinkamas isnasas ar nuorodas į patikimus saltinius Ansliusas vok Anschluss Anschluss prijungimas arba Austrijos ansliusas vok Anschluss Osterreichs 1938 m kovo 13 d įvykdytas neteisetas tai pazeide Versalio taikos sutartį Austrijos prijungimas prie nacistines Vokietijos Vakaru valstybes ypac Jungtine Karalyste ir Prancuzija laikesi nuolaidziavimo politikos o Jungtines Amerikos Valstijos laikesi nesikisimo politikos Austrijos pilieciai Vienoje susirinke isklausyti A Hitlerio paskelbimo apie ansliusa Vokietijos Reicho ir Austrijos teritorija po Pirmojo pasaulinio karo Keli metai iki ansliuso vyko stiprus Vokietijos spaudimas Austrijai Adolfas Hitleris vykde vadinamaja Sugrįzimo į reicha Heim ins Reich politika kuriai pritare dalis austru bei reme Austrijos Nacionalsocialistu partija IstorijaSituacija iki ansliuso 1918 1938 m Pasibaigus Pirmajam Pasauliniam karui Paryziaus taikos konferencijoje buvo sprendziamas tolesnis Europos likimas Visiskai sutriuskinta Vokietija bei jos sajungininkai buvo paskelbti vieninteliais karo kaltininkais Austrijos Vengrijos zlugimas Taikos konferencijoje nuspresta panaikinti Vokietijos imperija bei Austrijos Vengrijos valstybe kurios slaviskosios zemes buvo atiduotos naujai susikurusioms Lenkijai ir Cekoslovakijai o Pietu Europoje tureta slaviska teritorija įtraukta į Jugoslavijos sudetį Likusios zemes pati Austrija ir Vengrija buvo atskirtos uzdraudziant vel susivienyti į bendra valstybe Vokiskajai Austrijai vokiskai kalbanciu austru etnines zemes kuria sudare didesnioji dalis naujai įkurtos Austrijos valstybes buvo uzdrausta susijungti su Vokietija Tai nuleme Prancuzijos ir Didziosios Britanijos spaudimas kadangi sios salys nenorejo stiprios ir suvienytos Vokietijos 1934 m Austrijoje buvo panaikinta demokratine santvarka ir įvestas autoritarinis Tevynes Fronto Vaterlandische Front partijos rezimas kuriam vadovavo Engelbert Dollfuss Tevynes Fronto valdymas is dalies padejo isvengti Austrijos nepriklausomybes panaikinimo nes 1933 m į valdzia atejusio A Hitlerio planuose buvo siekis sukurti vadinamaja Didziaja Vokietija prie jos prijungiant Austrija kurioje atsirado nemazai sios idejos salininku Kita vertus Austrijoje ir E Dolfusas turejo didelį autoriteta 1934 m mirus Dolfusui situacija Austrijoje eme keistis Vis daugiau austru eme simpatizuoti nacizmui kurį reprezentavo galinga ir A Hitlerio Vokietija Ansliusas Hitleris norejo suvienyti visas vokiskai kalbancias tautas į viena valstybe taciau kartu bijojo Vakaru valstybiu Taciau Vakaru salys del Austrijos prijungimo prie Vokietijos nenorejo pradeti karo ir siunte tik protesto Hitleris nusprende kad laikas prijungti Austrija prie Treciojo Reicho atejo Perspejimai ir grasinimai Hitleris buvo gerai informuotas apie vyravusias Austrijos gyventoju nuotaikas ir vis labiau plintantį provokiskuma kurį ypatingai skatino aktyviai veikusios nacistines grupuotes Visgi Hitleris nesiryzo siusti į Austrija kariuomenes ir pasirodyti esas agresorius Tam reikejo rimtos priezasties A Zeis Inkvartas 1938 m vasarį Hitleris susitiko su Austrijos nacistu lyderiu Arturu Zeis Inkvartu Arthur Seyss Inquart kuriam pazadejo auksta posta prijungtoje Austrijoje Zeis Inkvartas turejo vadovauti sklandziam ansliusui pacioje Austrijoje 1938 m vasario 12 d Hitleris jau kalbejosi su Austrijos kancleriu kuriam isdeste savo reikalavimus islaisvinti visus įkalintus nacistu aktyvistus legalizuoti partijas tarp ju ir nacistu bei leisti joms dalyvauti Vyriausybes veikloje Priesingu atveju Hitleris pagrasino Susnigas sutiko su visais jo reikalavimais ir paskyre Zeis Inkvarta uzsienio reikalu ministru Susnigas suprato kad naujai paskirti ministrai pradeda veikti pries jį patį todel tikejosi sukelti austru patriotizmo banga kaip atsvara auganciai Vokietijos įtakai salyje Legalizuotos komunistu ir socialistu partiju nariai suprasdami is Vokietijos kylancia gresme pazadejo parama Susnigo vyriausybei Kairiosios partijos taip pat bijojo galimo susidorojimo su jomis po busimo naciu įvykdyto Austrijos prijungimo Referendumo paskelbimas ir Hitlerio reakcija Susnigas pasiule plesbiscita Austrijos nepriklausomybes klausimu 1938 m nacistai nebutu jo laimeje nes visus balsus turejo skaiciuoti tik Susnigo partijos nariai Referendumas turejo įvykti 1938 m kovo 13 d Suzinojes apie tokius Susnigo ketinimus Hitleris kovo 11 d issiunte jam ultimatuma kuriame reikalavo atsaukti referenduma nes esa jo rezultatu Vokietijos valdzia vis vien nepripazins Ultimatume taip pat buvo reikalaujama visa valdzia perduoti Austrijos naciams arba ruostis greitai Vokietijos invazijai Tuo pat metu Vokietijos propagandos ministras Jozefas Gebelsas Joseph Goebbels liepe spaudoje paskelbti fiktyvius straipsnius esa Austrija yra ant pilietinio karo ribos ir patys austrai saukiasi Vermachto paramos Ziniasklaidos priemones skelbe kad vokieciu daliniu prasoma atstatyti tvarka ir ramybe Hitlerio ultimatumui priimti ar atmesti buvo skirtos vos dvi valandos Taciau Hitleris nurode kad jau issiunte kariuomenes dalinius į Austrija nesvarbu ar Susnigas priims ultimatuma ar ne Suprasdamas kad nei is Prancuzijos nei is Jungtines Karalystes paramos nesulauks 1938 m kovo 11 d vakara Susnigas atsistatydino is valstybes kanclerio pareigu Jis pareiske sutinkas su vokieciu reikalavimais siekdamas isvengti galimu masiniu austru zudyniu Austrijos prezidentas Vilhelmas Miklas ta pacia diena Zeis Inkvarta patvirtino naujuoju Austrijos kancleriu Militaristinis ansliusas Nors Austrijoje valdzia ir pereme nacistas Zeis Inkvartas Vermachto daliniai buvo pradeti įvesti į salies teritorija Pajegu įvedimas patvirtino fakta kad Austrija tapo nacistine salimi įtraukta į Treciajį Reicha Naciu organizuoto referendumo balsavimo lapelis 1938 m kovo 12 d astuntoji Vermachto armija perzenge Austrijos Vokietijos siena Jokio pasipriesinimo is austru puses nebuvo sulaukta priesingai Vermachtas sutiktas su gelemis ir nacistiniais sukiais Ta pacia diena pats Hitleris atvyko į Austrija ir Linco rotuses aiksteje pasake kalba 1938 m balandzio 10 d naciu naujai susauktame referendume kuris turejo nuspresti ar Austrijai jungtis su Vokietija oficialiais duomenimis ansliusui pritare 99 73 visu balsavusiuju Referendumo metu vykdyta griezta kontrole visi nepalankiai naciams nusiteike gyventojai buvo arestuojami jiems buvo trukdoma dalyvauti ir balsuoti Austrija paskelbta Treciojo Reicho provincijos Ostmarko dalimi o Zeis Inkvartas paskelbtas gubernatoriumi Tais paciais metais pradetas vykdyti masinis teroras pries zydus ir komunistus panaikinta Austrijos konstitucija ir įvesti Vokietijos įstatymai Ansliuso pasekmesAnsliusas įvyko be jokio Tautu Sajungos priestaravimo Sekminga operacija sulauziusi Versalio taikos sutartį paskatino Hitlerį tolimesnei ekspansijai į Rytus mat jis galutinai suvoke kad gali manipuliuoti britais ir prancuzais gasdindamas juos nauju karu kurio jie norejo isvengti bet kokia kaina Austrijoje 1938 m gyveno 6 milijonai zmoniu Vokietija pasipilde Austrijos naudingaisiais istekliais pramones įmonemis ir kvalifikuota darbo jega Austrija buvo isvaduota tik 1945 m o faktinį suvereniteta atgavo tik po desimties metu Aukos teorija Po Antrojo pasaulinio karo pabaigos austrai teigia tape pirmosiomis nacizmo aukomis mat pati pirmoji Hitlerio invazija į uzsienį prasidejo butent Austrijoje Taciau sudetinga vienareiksmiskai remti sia aukos teorija 1938 m ansliuso metu dauguma austru dziugiai sutiko susijungimo su Vokietija fakta Kita vertus patriotinis austru judejimas nukreiptas pries nacizma rodo egzistavus ir austru rezistencija Pagal tarpukario teise ansliusas buvo neteisetas veiksmas nes jis priestaravo Vakaru Europos valstybiu po Pirmojo pasaulinio karo su Vokietija sudarytoms taikos sutartims SaltiniaiAnsliusas vle lt Visuotine lietuviu enciklopedija Nuoroda tikrinta 2022 08 13